Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Tarp 54 mažųjų savivaldybių Šilutės rajonas iš pernykštės 18 vietos šiemet pakilo į geriausiųjų penketuką.
Tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjusi biudžeto skola, skaidriau naudojamos biudžeto lėšos. Aukštą balą lėmė, kad palyginus efektyviai buvo valdomas mokyklų tinklas. Tačiau žemyn tempia viena ypač svarbi sritis – mažėjančios užsienio investicijos.
Šoktelėjo iš 18 į 5 poziciją
„Daugelyje sričių pasitempusi aukštyn, Šilutės savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį į pernai mažėjusį veikiančių ūkio subjektų skaičių 1000 gyventojų. Išduotų statybos leidimų skaičius 1000 gyventojų atsiliko nuo vidurkio tarp mažųjų savivaldybių (4,4 lyginant su 6,9 vidurkiu). Tiek užsienio, tiek vietos investicijų Šilutėje vis dar mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse, tačiau gerai tai, kad jų daugėja. Tai padeda gerinti socialinius rodiklius“, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Savivaldybės šuolį aukštyn reitinge lėmė mažesnė biudžeto skola (nuo 62,8 proc. nuo pajamų 2014 m. iki 55,7 proc. 2015 m.), daugiau skelbiamais būdais atliekamų viešųjų pirkimų (nuo 60 proc. 2014 m. iki 71 proc. 2015 m.). Dėl tokio viešųjų pirkimų vykdymo skaidriau naudojamos biudžeto lėšos. Dėl optimizuojamo mokyklų tinklo geriau įvertinta švietimo sritis.
Srityje „Turto valdymas“ rezultatą pagerino tai, kad, savivaldybės teigimu, į parduodamų objektų sąrašą įtraukta daugiau savivaldybei priklausančių pastatų ir patalpų, jų plotas sudarė daugiau nei 11 proc. savivaldybės turimo NT. Be to, 2015 m. savivaldybei nereikalingo nekilnojamojo turto parduota daugiau nei 2014 m.: 2015 m. – 2151 kv. m, o 2014 m. – tik 640 kv. m.
Kita sritis, prisidėjusi prie Šilutės r. savivaldybės sėkmės, – „Švietimas“. Sumažėjo išlaidų dalis, skiriama mokyklų aplinkos išlaikymui, o vienam mokiniui tenkantis mokyklų plotas buvo mažesnis nei vidutinis Lietuvoje.
Tačiau viena sritis išliko vertinama prasčiau nei vidutiniškai Lietuvoje – „Investicijos ir plėtra“. Šiai sričiai šiemet skirta nedaug balų. Nors Šilutės savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos augo, tačiau vis vien buvo mažesnės nei vidutinės savivaldybėse (Šilutėje – 588 EUR/gyv., o mažųjų savivaldybių vidurkis – 966 EUR/gyv.).
Šilutės savivaldybėje veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, sumažėjo, o išduotų statybos leidimų skaičius neprilygo vidutiniam: išduoti 4,4 statybos leidimai 1000 gyventojų, o Lietuvos mažųjų savivaldybių vidurkis – 6,9.
Meras mato geras perspektyvas
Šilutės savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis džiaugiasi tokiu Šilutės įvertinimu. „Šilutės naujienoms“ komentuodamas problemines sritis – menkas investicijas ir ūkio subjektų mažėjimą, meras sakė, kad 2015-2016 metais savivaldybėje buvo rengiama daug projektinių dokumentų investicijoms pritraukti. Rezultatas bus matomas iki 2020-ųjų – planuojama įsisavinti apie 40 milijonų eurų ES paramos. Už tuos pinigus Šilutėje bus pastatytas naujas sporto ir pramogų kompleksas, renovuotas Kultūros ir pramogų centras, tvarkomas senamiestis, kiti objektai.
Ūkio subjektų mažėjimą meras pavadino labiau „popieriniu“ reiškiniu, nes, pasak jo, verslininkai ėmė kruopščiau tvarkyti juridinius dokumentus, išregistruoja neveikiančias įmones. Tačiau iš tikrųjų daug rajono gyventojų įsigyja verslo patentus, plečia savo verslus, ieško naujų rinkų. Todėl neteisinga teigti, kad čia verslas traukiasi.
Lenkiame Tauragę ir Pagėgius
54-ių mažųjų savivaldybių reitingo geriausiųjų penketukas yra toks: Kauno r., Klaipėdos r., Druskininkai, Marijampolė, Šilutės r.
Šiemet Šilutės rajono savivaldybė surinko 68,7 balo iš 100 ir, palyginti su pernai, per 13 vietų pakilo aukštyn. Nuo 2013 m. Šilutė pakilo net per 35 vietas: 2015 m. buvome 18 vietoje, 2014-aisiais – 29-oje, 2013-aisiais – 40-oje, o 2012-aisiais – 28 vietoje.
Iš artimiausių kaimyninių savivaldybių Šilutę lenkia antroje indekso vietoje esanti Klaipėdos r. savivaldybė, surinkusi 84,3 balo iš 100.
Tauragės savivaldybė nuo Šilutės atsilieka 7 pozicijomis – surinkusi 65,1 balo iš 100 indekse užima 12 vietą.
Palyginti su pernykščiu indeksu, Tauragės savivaldybė pakilo 5 pozicijomis į viršų.
Gerokai Šilutės užnugaryje lieka Šilalės r. savivaldybė, surinkusi 46,9 balo iš 100 ir kartu su Anykščių r. savivaldybe besidalinanti 49-50 vietas.
Priešpaskutinėje indekso vietoje – 53-iojoje – yra Pagėgių savivaldybė, šiemet užimanti 53 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių (surinko 37 balus iš 100 galimų).
Lyderio pozicijas Lietuvoje šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir viena vieta pakilęs Kaunas.
Situacija gerėjo daug kur
Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje šalies savivaldybių: veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų, mažėjo bedarbių. Žmonių, gyvenančių iš socialinių pašalpų, per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų – sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.
„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. O kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo.
Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, kad vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti investuotoją per visus reikalingus kabinetus“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.