Šilutės rajono mokyklos, verslo įmonės ir įstaigos įsitraukė į šalyje vykdomą projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“. Projektą vykdo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, kurio atstovai Klaipėdos regione prieš porą savaičių pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir su Šilutės rajono savivaldybės administracija.
Profesinis orientavimas, kuris dabar vadinamas veiklinimu, anksčiau buvo, regis, tik pedagogų galvos skausmas, kurie šį darbą dirbo net negaudami papildomo atlygio. Pastaraisiais metais situacija keičiasi: nuo 2010 metų gegužės Lietuvoje vykdant minėtą projektą, kurį finansuoja ES struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, nuveikta daug darbų, kurie pagerino mokinių ugdymo karjerai paslaugų spektrą ir kokybę.
Šalyje trūko darnios profesinio ugdymo sistemos
Projekto iniciatoriai teigia, kad 2005-2008 m. ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinti projektai sudarė kuriamos Lietuvos profesinio orientavimo sistemos pagrindą. Tačiau esama sistema neapėmė visų bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų, dažniausiai buvo teikiamos tik profesinio informavimo paslaugos, nebuvo veiklų perimamumo, suderinamumo ir nuoseklumo tarp skirtingų švietimo institucijų.
Mokiniams nebuvo ugdomos karjeros planavimo ir valdymo kompetencijos, skatinančios mokymosi motyvaciją, padedančios planuoti savo profesinę karjerą.
Švietimo pagalbos specialistams trūko ugdymo karjerai kompetencijų, trūko metodinės bazės ir mokymo priemonių. Nebuvo ugdymo karjerai stebėsenos sistemos, todėl nebuvo įmanoma įvertinti ugdymo karjerai veiklų efektyvumo ir rezultatų bei šalinti iškilusias problemas.
Todėl įgyvendinant projektą siekta per 4 metus sukurti ir plėtoti nuoseklią, vientisą, darnią ugdymo karjerai sistemą bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme.
Projektui skirta 43,1 mln. litų, iš jų 36,6 mln. litų skyrė ES stuktūriniai fondai iš 2007-2013 m. finansinės paramos laikotarpio.
Sukurtos programos ir išleistos knygos
Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurtas ir kelerius metus šalies mokyklose diegiamas Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai modelis. Nuo 2012 m. rudens Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose mokiniams buvo teikiamos sistemingos, kokybiškos ir inovatyvios karjeros paslaugos. Profesinio orientavimo (karjeros) paslaugas teikė mokyklų karjeros koordinatoriai, mokyklų psichologai, iš išorės talkinantys karjeros konsultantai. 
Šias paslaugas gavo daugiau kaip 160 000 mokinių.
Projekto vykdymo metu buvo parengta Ugdymo karjerai programa, Mokytojo knyga „Ugdymas karjerai“ ir Mokinio knyga „Karjeros vadovas“; sukurtos kvalifikacijos tobulinimo programos ir mokymų metodikos švietimo pagalbos specialistams, teikiantiems profesinio orientavimo paslaugas bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose; apmokyti bendrojo ugdymo mokyklose bei profesinio mokymo įstaigose dirbantys karjeros specialistai, mokyklų psichologai. Psichologai aprūpinti asmenybės psichologinių tyrimų ir profesinių interesų nustatymo metodikomis; sukurta mokinių ugdymo karjerai informacinė svetainė (MUKIS); sukurta Ugdymo karjerai stebėsenos informacinė sistema (UKSIS), surinkti stebėsenos duomenys, parengta stebėsenos ataskaita ir rekomendacijos.
Atnaujintas Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) aprašų standartas, papildytas Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) turinys: sukurta 50 profesijas pristatančių filmų, 300 profesijas iliustruojančių nuotraukų, po 1500 profesijų ir neformaliojo ugdymo programų aprašų; finansuota bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų karjeros specialistų veikla; parengtas Karjeros specialisto kompetencijų aprašas; parengta Mokinio knygos elektroninė versija; sukurtas elektroninis Mokinių ugdymo karjerai pasiekimų aplankas.
Partneriai – žmonės, neabejingi jaunimo ateičiai
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Klaipėdos regiono vadovė – veiklinimo organizatorė Uljana Petraitienė susitiko su Šilutės rajono mokyklų pedagogais, dirbančiais profesinio orientavimo darbą, su jiems talkinančių įstaigų ir įmonių – socialinių partnerių – atstovais, Savivaldybės administracijos specialistais, kurie irgi sutiko savo patirtį perduoti jaunimui.
„Labai svarbu, kad šalia mokinių būtų specialistai, padedantys jiems eiti profesijos paieškų keliu. Padėdami kitiems vaikams padėsime ir saviesiems, nes dalinsimės patirtimi“, – sakė viešnia.
Anot jos, Šilutės r. savivaldybė – pirmoji Klaipėdos regione pasirašiusi bedradarbiavimo sutartį ir iš karto numačiusi, kokie specialistai bendraus su moksleiviais ir perduos jiems savo patirtį, o tuo pačiu ir padės išvengti klaidingų gyvenimo sprendimų.
Mokiniai galės pažinti ir viešąjį administravimą
U.Petraitienė dėkojo pirmiesiems šio darbo pradininkams, kurie kiekvieną dieną dirba su mokiniais, nors dauguma mokyklų dar vis neranda galimybių jiems apmokėti už šią papildomą jų veiklą. Visgi jau planuojama, kad mokyklose atsiras profesinio veiklinimo darbuotojų etatai, Seime jau siūloma tai padaryti net nuo sausio 1-osios.
Šilutės rajone dabar jau bus 35 tokios vietos, kurias mokiniai galės aplankyti ir realiai pamatyti, „pačiupinėti“ ten dirbančių žmonių darbą.
Specialistai – partneriai mato prasmę
Pakalbinta ir grupelė specialistų, jau dirbančių ar tik pradėsiančių dirbti su jaunimu.
Šilutės ligoninės vadovas, traumatologas Darius Steponkus pasakojo, jog daugelis besiveržiančių dirbti gydytojais išties žino tik gražiąją šios profesijos pusę. Tačiau jaunimas dažnai nežino, kiek metų jiems reikės mokytis, kiek naktų, šventinių dienų teks praleisti dėl budėjimų dirbant gydymo įstaigose, – apie tai ir dar apie daugelį nematomų šio darbo pusių medikas jau keletą metų kalba su jaunimu. „Man ne tas pats, ką veiks mūsų vaikai“, – apie tokio darbo prasmę sakė jis.
Kitas medikas, Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus pastebėjo, jog bendrauti su jaunimu ir jį orientuoti yra „labai smagus užsiėmimas“. M.Bartkus tai darydamas viliasi, kad bent 1 iš 10-ties jo „suorientuotų“ jaunuolių, baigę mokslus, liks gyventi ir dirbti mūsų krašte ir jam smagu prie to prisidėti.
Savivaldybės gamtosaugos specialistas Remigijus Rimkus neslėpė pradžioje į tokį darbą žiūrėjęs skeptiškai. Bet įsigilinęs jis mano, jog tokia veikla yra geras stimulas pradėti iš naujo judinti aplinkosaugos ir ekologijos reikalus, aplinkosauginį ir ekologinį švietimą, nes kaip tik šioje srityje vis dar apstu negatyvių reiškinių.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė irgi jau dirba su jaunais žmonėmis ir džiaugiasi, kad jie domisi įvairiais teisiniais dalykais. Vedėja išsitarė dirbdama šį darbą tuo pačiu nepraleidžianti progos rengti jaunimą ir šeimyniniam gyvenimui.
Daug metų profesnio orientavimo srityje dirbanti Šilutės pirmosios gimnazijos mokytoja Renata Petrenkienė pasidžiaugė, kad per tuos metus įgijo gerų partnerių, o dabar galimybių dar padaugės. Profesinis veiklinimas, anot R.Petrenkienės, reikalingas, įdomus ir perspektyvus darbas, nes ji ir dabar sutinka daug savo darbu nepatenkintų žmonių. Pedagogė jau sulaukia ir nemažai padėkų už tai, kad kažkada, pasirinkimo momentu, kažkur nuvedė ir kažką parodė.
„Džiugu, kad plačiai atsivėrė ir Šilutės savivaldybės durys, o šiandien pasirašomos sutartys atveria plačias galimybes mokiniams, mokytojams ir mokykloms“, – reziumavo renginio pabaigoje U.Petraitienė.
Pasirašytos sutartys įteiktos ir būreliui naujų partnerių.