„Šilutės Sandora“: 20 vargstantiesiems atiduotų metų

sandora liepiene astrita baznyciojeSekmadienį 20-ties veiklos metų sukaktį paminėjo Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios labdaros organizacija „Šilutės Sandora“. Paminėjo kukliai: nebuvo čia žymių svečių nei skambių sveikinimų, organizacijos vadovė Astrita LIEPIENĖ padėkojo savo kolegoms už nuolatinę pagalbą ir buvimą kartu, rėmėjams Vokietijoje – už materialinę paramą.

„Gyvename ir kitiems padedame iš aukų, todėl turime gyventi taupiai ir negalime išlaidauti šventėms“, – tokia A.Liepienės ir kitų organizacijos narių nuostata bene geriausiai parodo ir šių žmonių požiūrį į kitus – silpnesnius ir labiau reikalingus pagalbos.

Įkvėpėjas ir pavyzdys – E.Roga

Oficialia „Šilutės Sandoros“ veiklos pradžia laikomi 1992-ieji metai, nors labdaringa veikla šioje evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko ir iki tol. Aktyviausios parapijietės – Erika Mockienė, Haneliorė Tubutienė, Erika Saknienė, Vilma Ukienė, Edita Gintalienė ir kitos ir anksčiau globojo bei lankė senelius.

Šios veiklos pradininku rajone, jų įkvėpėju ir siela moterys vadino tuometinį parapijos kunigą Ernstą Rogą. Ne viena ir šiandien mena, kaip kunigas po pamaldų sėsdavo ant savo dviračio, į maišelį įsidėjęs tik duonos kepalėlį, ir važiuodavo lankyti žmonių. Tų, kurie – žinojo – serga, kuriems trūksta ne tik gražesnio drabužio, bet ir duonos. „E.Rogai buvo svarbu išklausyti, padėti žmogui, o mums tai buvo gyvas pavyzdys, kaip reikia mylėti žmogų“, – sako sandoriečiai.

Tos pačios moterys prie bažnyčios įkūrė ir sekmadieninę vaikų mokyklėlę, kurion netrukus subūrė daugiau nei pusšimtį vaikų. Daugelis stebėjosi, kaip pamokėles vedusi H.Tubutienė sugebėdavo taip sudominti vaikus, kad kelios dešimtys jų šaltoje mažojoje bažnyčios salėje sėdėjo tokie tylūs ir susikaupę. A.Liepienė šiandien sako, jog mažųjų raminti nereikėdavę todėl, kad moterys su jais tiesiog kalbėjosi iš širdies.

Bendravimas su žmonėmis – sielos atgaivasandora mergaiciu ansamblis

1992-aisiais užsimezgė šilutiškių ryšiai su „Vilniaus Sandora“, kuriai vadovavo Viktoras Kiauka. Tai jis atvežė į Šilutę labdaringo darbo rėmėjais tapti panorusius Vokietijos Raczeburgo miesto gyventojus. Šie susipažino su kunigu ir parapijos aktyvu, o liepos mėnesį, parapijos sprendimu, dalyvaujant Vokietijos Schleswig Holsteino krašto diakonijos atstovams, įkurta ir „Šilutės Sandora“.

Pirmąja pirmininke tapo E.Mockienė, vėliau organizacijai vadovavo Renatė Gurauskas. Jai išvykus į Vokietiją, prieš 10 metų organizacijos vadovės pareigos patikėtos Astritai Liepienei.

A.Liepienė organizacijoje nebuvo naujokė, ji ir iki tol dirbo labdaringą darbą, lankė senelius. Medicininį išsilavinimą turinti šilutiškė sako, jog šis darbas jai labai patiko, nes bendravimas su žmonėmis jai teikia didžiausią sielos atgaivą. Bet teko imtis dokumentų tvarkymo, teko rūpintis tik ką pastatytų „Sandoros“ namų įrengimu. „Atėjau į tuščią pastatą, pasistačiau čia vieną stalą ir kėdę ir pradėjome dirbti“, – sako A.Liepienė.

2002 metų rugpjūčio pabaigoje įvyko „Sandoros“ namų atidarymas, jame dalyvavo ir rėmėjai iš Vokietijos.

Globoja vaikus, senelius, daugiavaikius ir ligonius

Šiandien „Šilutės Sandoroje“ dirba parapijos kunigas Remigijus Šemeklis, Lijana Pranculienė, Birutė Juraškienė, Irutė Šemeklienė, Danutė Jokšienė, Svetlana Tubutienė, Nijolė Lidžiuvienė, Gediminas Kleinas, Astra Kleinienė, Vandutė Losienė, Danguolė Razantienė, Gražina Kleinaitė, Ingrida Vingienė, Bronė Damavičienė ir Jonas Kudžius. Ne visi jie yra oficialūs organizacijos nariai, bet visi, nesiskirstydami darbų, visuomeniniais pagrindais daug dirba kitų labui.

Organizacija jau daug metų globoja vaikus iš daugiavaikių ir nepasiturinčių šeimų. Šiuo metu tokių vaikų yra 23, jie į „Sandoros“ būstinę renkasi kasdien iš Šilutės ir aplinkinių kaimų. Čia jie maitinami karštais pietumis, kokių ne kasdien gauna savo namuose, čia ruošia pamokas, mokosi giesmių, dalyvauja muzikos ir rankdarbių būreliuose. Kasmet vasarą vaikams organizuojamos krikščioniškos stovyklos Vanaguose, jie remiami rūbais, avalyne, mokykliniais reikmenimis.

Artėjant šventėms vaikai parengia programėles, kurios tampa tikra sielos atgaiva garbaus amžiaus parapijiečiams.

O garbaus amžiaus senolių sandoriečiai šiuo metu globoja apie 115. Seneliai lankomi namuose, pasveikinami švenčių ir gimtadienų progomis, jiems nuvežama būtiniausių maisto produktų ir slaugos priemonių. Beveik visi jie susirenka ir suvežami į kasmetinę advento šventę.

Parama daugiavaikėms šeimoms, nuolatinis drabužių, avalynės, mokyklinių prekių ir maisto produktų gabenimas joms – dar viena sandoriečių veiklos sritis. Šiuo metu globojamos penkios tokios šeimos.
sandora
Ne viena šilutiškių šeima sandoriečių gerumą jau patyrė ir tuomet, kai nutikus nelaimei tiesiog pritrūko slaugos reikmenų: ramentų, neįgaliųjų vežimėlių, vaikštynių. Kreipęsi į „Sandorą“, nė vienas neliko neišgirstas.

Jėgų suteikia bendraminčių gerumas

Kaip jie visur suspėja? Ar nepavargsta? Tokius klausimus gavę sandoriečiai tik trukteli pečiais. „Visko būna“, – neslepia jų vadovė. Ir čia pat patikina, turinti tokį gerą kolektyvą, kad vos čia atėjus ir pamačius besišypsančius bendraminčių veidus, nuovargis dingsta kaip ranka pamojus.

„Mes laukiame susitikimų vieni su kitais, pasiilgstame vieni kitų, o suėję čia pirmiausia apsikabiname. Tai stiprina ir suteikia jėgų“, – pasakoja savo laiką kitiems kasdien aukojantys „Sandoros“ nariai.

Organizacijoje dirba ne tik evangelikų liuteronų tikėjimo žmonės, yra čia ir katalikų. „Neskirstome žmonių pagal tikėjimą, su džiaugsmu priimame kiekvieną, kuris nori padėti kitiems“, – sako A.Liepienė.

Atėjo jie į „Sandorą“ skirtingais keliais. Vieni apie labdaringą veiklą perskaitė laikraštyje, kiti sužinojo iš kaimynų. Treti per LNK televiziją pamatė reportažą apie pirmininkės A.Liepienės veiklos įvertinimą – 2008 metais jai įteiktą „Tauriosios širdies“ nominaciją.

A.Liepienės darbas 2010-aisiais įvertintas ir Vokietijos Johanitų ordino Garbės ženkleliu, bet apie šiuos aukštus savo darbo įvertinimus moteris kalba labai nenoriai, dažniau paprašo rašyti apie kitus sandoriečius.

Neseniai „Sandoroje“ dirbanti Danguolė, paklausta, kodėl čia atėjo, atsako trumpai: „Nes supratau, kad čia dirba labai geri žmonės, kurie padeda kitiems – likimo nuskriaustiems“. Anot Danguolės, sandoriečiai kiekvieną su jais susidūrusį užkrečia tuo gerumu, todėl ji čia ateinanti kaip į šventę.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.