Trečiadienį Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis informavo, kad dėl gausaus lietaus, viršijančio vidutinį daugiametį mėnesio kritulių kiekį, nuo rugsėjo 20 d. 14 valandos Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje skelbiama ekstremalioji situacija.
Pasak S.Šepučio, paskelbus ekstremalią situaciją ūkininkai, kurie dėl blogų oro sąlygų patirs nuostolių, įgaus teisę prašyti draudimo išmokų bei valstybės paramos nuostoliams kompensuoti. Be to, ekstremaliosios situacijos paskelbimas turėtų apsaugoti ūkininkus nuo sankcijų, gresiančių, jei dėl gamtos sąlygų ūkininkai deklaruotose žemėse negalėtų įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.
Lietaus mėnesio norma – per vieną dieną
UAB „Šilutės polderiai“ direktorius Arūnas Jagminas „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad lietingi orai verčia visas rajono polderių siurblines veikti visu pajėgumu. Nereikia kiekvieno siurblio įjungti atskirai, nes siurblinės dirba automatiniu režimu: siurbliai įsijungia, kai tik davikliai registruoja vandens perteklių. Po pirmadienio liūties, kai viso mėnesio kritulių kiekis Lietuvoje iškrito per vieną dieną, vanduo upėmis ir upeliais plūsta į mūsų kraštą ir tvindo pievas bei žemdirbių pasėlius. Pasak A.Jagmino, siurblinės tik per kelias dienas iš kanalų pašalins perteklinį vandenį ir apsausins laukus.
Pasak A.Jagmino, po šios savaitės lietaus bendrovės darbuotojams teko gelbėti Petreliuose esantį vieną pylimą, nes pakilusio Tenenio vanduo jau buvo pradėjęs lietis per pylimo viršų. Toje vietoje įmonės darbuotojai suklojo smėlio maišus ir neleido susidaryti griaunamai srovei.
Pasak Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo Remigijaus Rimkaus, vien tik rugsėjo 18 dieną Šilutėje prilijo 54 mm vandens. Normaliais metais toks kiekis lietaus rugsėjį iškrisdavo per 20 dienų.
Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė sakė, kad iki rugsėjo 20 dienos Šilutėje iškrito net 163,4 mm kritulių, kai vidutinė rugsėjo mėnesio norma yra 90 mm.
Per šį mėnesį buvo keturios dienos, kai itin stipriai pylė lietus. Rugsėjo 2- ąją per parą iškrito 35,8 mm lietaus, rugsėjo 12-ąją – 25,8 mm, rugsėjo 15-ąją – 21,8 ml, o rugsėjo 18-ąją, kaip minėta, -54 mm.
Lietaus vanduo apsėmė laukus palei daugelį upių. Vandens lygis Nemune kelias dienas kilo po 20-30 cm.
Daugiausia per dieną vanduo buvo pakilęs Tenenyje – net 64 cm, Minijos upėje ir Šyšos upėje – beveik po pusmetrį.
Rusnėje nebėra sausų ganyklų
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad pastarosiomis dienomis ūkininkai guodžiasi, jog nebeliko sausų ganyklų. Karvės ir kiti gyvuliai varinėjami, ieškant sausesnių ganyklų plotelių. Ūkininkai svarsto, ar UAB „Šilutės polderiai“ viską padarė, kad vanduo iš kanalų būtų nusiurbtas į upes ir pievos nusausintos.
Tačiau, pasak seniūnės, nors siurblinės dirba, bet jos nepajėgia taip greit sutvarkyti užplūdusius vandenis.
Žemės ūkio bendrovės „Sala“ pirmininkas ir individualaus daržovių ūkio šeimininkas Arūnas Beržinis „Šilutės naujienoms“ pasidžiaugė, jog bulves suspėjo nusikasti iki tokio vandens antplūdžio. Tačiau kopūstų, morkų, burokėlių derliui kilo grėsmė. Juk šios daržovės nuimamos tik spalio mėnesį. „Nežinau, kas bus su tomis daržovėmis, jeigu drėgmė užsilaikys ilgiau“, – nuogąstavo ūkininkas.
Rusniškė ūkininkė Snieguolė Radvinskienė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad jau svarsto varyti savo karvutes į tvartus. Jai gaila gyvulių, kurie klampoja po įmirkusias pievas. Gelbėdama karvutes, ji suvežė į ganyklas pernykščius šiaudus, kad sudarytų sausesnes vietas gyvuliams prigulti. Ūkininkė pastebi, kad dėl drėgmės ima skaudėti gyvulių kojos, išmirksta nagos ir t.t.
Jeigu drėgmė neatsitrauks ir teks porą mėnesių anksčiau karves suvaryti į tvartus, ūkininkams padaugės išlaidų.
Lietus pavojų buvo sukėlęs prieš 5 metus
„Pirmadienį iškritęs kritulių kiekis sudaro daugiau nei pusę rugsėjo normos, laukai skęsta, ūkininkai šaukiasi pagalbos. Skęsta rūsiai, bet blogiausia ūkininkams – į laukus neįvažiuoja, laukai plaukia, nesuvežtas šienas, vargsta gyvuliai“, – gamtos stichijos padarinius komentavo Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius S.Šeputis.
Anot jo, ūkininkams, gaunantiems ES paramą, ekstremali situacija leis pateikti oficialų pasiteisinimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, dėl ko jie nespėja atlikti įsipareigotų darbų ir leis išsaugoti išmokas, taip pat palengvins situaciją bendraujant su draudikais.
Pasak S.Šepučio, kol kas ūkininkai dėl nuostolių nesikreipė, tačiau jų nuostoliai bus skaičiuojami vėliau.
S.Šeputis sako, kad dažniausiai ekstremali situacija skelbiama atlydžio potvyniams užtvindžius kelią į Rusnę. Dėl lietaus pastarąjį kartą ekstremali situacija skelbta prieš 5-7 metus, kai smarkiai patvino Tenenio upė.
Lietuvoje ekstremali situacija paskelbta ne tik Šilutės, bet ir Rokiškio, Panevėžio savivaldybėse, apie ekstremalų įvykį pranešė ir Zarasų rajono savivaldybės atstovai.