2015-ieji Lietuvoje paskelbti Orios senatvės metais, tad šia proga Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras nuo vasario 10 d. pakvietė senjorus aktyviai ir sveikai praleisti laiką.
Anot Visuomenės sveikatos biuro direktorės Virginijos Vaivadaitės, jau į pirmąsias treniruotes užsiregistravo visas pusšimtis dalyvių. Treniruotės jiems nieko nekainuoja, nes yra finansuojamos iš Sveikatos apsaugos ministerijos skiriamų lėšų.
Pasiskolino laiką iš sodų
Džiaugdamasi, jog rajono senjorai taip aktyviai prisijungė prie sveikatinimo ir fizinio aktyvumo skatinimo projekto, V.Vaivadaitė sakė, kad treniruotėse, kurios vyksta sporto ir sveikatingumo centre „Atėnai“, jie ne tik sveikai praleidžia laiką, sportuodami stiprina savo kūnus, atstato jėgas po įvairių ligų ar traumų, bet ir nuoširdžiai tarpusavyje bendrauja, rūpinasi vieni kitais, rodo dėmesį, kuris kiekvienam, ar jaunam, ar pagyvenusiam, labai svarbus.
Nors pavasarį daugelis norėtų pradėti plušėti soduose, bet kalbinti sportuojantys senjorai pripažįsta, jog treniruotėms jie visad atras laiko – jo visada galima „pasiskolinti“ iš sodo darbų.
Treniruotės, į kurias pakvietė Šilutės visuomenės sveikatos biuro atstovai, vyks iki balandžio pabaigos, tai spės ir pasportuoti, ir pirmuosius daigus užsiauginti.
Susibūrė buvę kolegos
Antradieniais ir ketvirtadieniais „Atėnų“ sporto salėse susitinka įvairių profesijų senjorai. Daugiausia tarp jų – mokytojų. Jiems smagu, kad dabar susibūrė dėl sveikatos, o anksčiau tekdavo bendrauti tik darbo reikalais.
Daugiau nei 30 metų Šilutės pradinėje mokykloje mokytoja dirbusi Elena Klišauskienė (65 m.), pradėjusi lankytis treniruotėse, įveikė gausybę sveikatos problemų. Moteris atviravo, kad beveik metus negalėjo sportuoti – tuomet jautė didžiulį aktyvaus gyvenimo trūkumą. Vos sustiprėjusi, ji vėl pradėjo lankytis sporto ir sveikatingumo centre. Elena džiaugiasi gausiu bendraminčių būriu ir yra dėkinga už galimybę aktyviai bei sveikai gyventi.
„Po treniruočių visą dieną jaučiu energijos antplūdį. Džiaugiuosi, kad vėl susitikau su senais pažįstamais, su kuriais kažkada siejo bendri darbo mokykloje reikalai“, – atviravo Elena.
Buvusi mokytoja šilutiškė Marytė Čepulienė (74 m.) sportuoti pradėjo iškart, kai išėjo į pensiją, – prieš 2 metus. Moteris su šypsena pasakojo, kad kai prieš kelerius metus vaikai padovanojo šiaurietiškojo ėjimo lazdas, jos kurį laiko stovėjo pamirštos kampe.
„Kartą vaikai, atvažiavę pasisvečiuoti, paklausė, ar tos lazdos bent kartą buvo lauke“, – prisiminimais dalijosi Marytė. Vaikų sugėdinimas davė postūmį. Moteris ėmė domėtis šiaurietiškuoju ėjimu, perskaitė apie jį ne vieną knygą, išklausė paskaitų.
„Labai skaudėjo kelius, tačiau išsistudijavusi, kaip reikia taisyklingai naudoti šiaurietiško ėjimo lazdas, skausmą beveik išsigydžiau“, – sako šilutiškė, ne tik aktyviai dalyvaujanti šiaurietiškojo ėjimo klubo Šilutėje veikloje, bet ir vadovaujanti tam klubui. Kitas klubo moteris mokytoja Marytė vadina savo „vaikais“.
M.Čepulienė lankytis sporto ir sveikatingumo klube „Atėnai“ pradėjo tik šiemet vasarį, kai iš Visuomenės sveikatos biuro sužinojo apie senjorų fizinio aktyvumo skatinimo veiklą. Treniruotės salėje dar labiau pagyvino Marytės kasdienybę ir puikiai dera prie šiaurietiškojo ėjimo, kurio metu moterys įveikia net po 5 kilometrus.
Du kartus per savaitę į sporto salę „Atėnuose“ ateina ne viena šiaurietiškojo ėjimo klubo narė. Tokia yra ir buvusi mokytoja Angelė Kekienė (79 m.). Ji šiaurietiškojo ėjimo lazdų nepaleidžia jau daugiau nei 15 metų.
Atjaunėjo ir pamiršo ligas
Buvusi ekonomistė šilutiškė Ramutė (60 m.) sportuoti pradėjo nuo praėjusių metų spalio. Moterį paskatino ne vienerius metus sportuojanti dukra. Nors Ramutė turi net tris stuburo išvaržas, krešulių plaučiuose ir jau teko atlaikyti širdies operaciją, nes yra įdėtas stimuliatorius, tačiau, pasikonsultavusi su gydytojais ir trenere Jūrate, lanko sporto treniruotes. Visų pratimų daryti ji negali, tačiau gauna daug individualių patarimų ir sportuoja net namuose. Šiandien moteris džiaugiasi, kad aktyvus gyvenimo būdas sumažino nepakeliamus stuburo skausmus. Tad sportas, jau po pirmų treniruočių akivaizdžiai parodęs sveikatos teigiamus pokyčius, tapo kasdienybe ir būtinybe.
Daugiau nei keturių dešimtmečių darbo stažą turinti Donata Pocienė (79 m.) sportuoja irgi ne vienerius metus. Nors moteris išgyveno net du insultus, 4 metus išgulėjo lovoje, o gydytojai gero nežadėjo, šiandien artimieji stebisi Donatos jaunatviškumu ir energija. Pati Donata prisipažįsta, kad beveik visas tabletes jau senokai padėjo į šoną, nes jų jau nereikia, o gydo aktyvus laisvalaikis ir kasdienės treniruotės.
Treniruotės dieną sporto ir sveikatingumo centre „Atėnai“ sutikti senjorai džiaugėsi galimybe sportuoti nemokamai. Jų pensijos – nedidelės, nemažą dalį pinigų skiria medikamentams, mokesčiams. Ne visada lieka pinigų laisvalaikiui, todėl nemokamos treniruotės – puiki dovana senjorams. Juk sulaukus garbingo amžiaus svarbu ne tik išgyventi ir gydytis, bet gauti ir socialinių paslaugų, kurios padėtų jaustis nepamirštu ir tikrai oriu.