„Šilutės vandenys“ metus baigė nuostolingai, tačiau tikisi permainų

VANDENTVARKA MARKVALDAS_UAB „Šilutės vandenys“ direktoriui Alfredui Markvaldui šiemet buvo nepatogu pristatyti bendrovės 2019 m. veiklos ataskaitą Šilutės savivaldybės tarybai. Šios bendrovės tiekiamo vandens kokybei ar nuotekų tvarkymui niekas jokių priekaištų neturėjo. Nepatogumo priežastis buvo ta, kad 2019 metus bendrovė pabaigė su 28 951 Eur veiklos nuostoliu.

Tyrimai parodė, kad bendrovės tiekiamo vandens pardavimai pernai sumažėjo 6,2 proc., tai yra 74,1 tūkst. kub. metrų vandens parduota mažiau palyginus su 2018 m. Nuotekų valymo paslaugų pardavimai taip pat sumažėjo 1,1 proc.

Vandens pirko
mažiau

Aiškindamas nuostolingos veiklos priežastis A. Markvaldas pirmiausia išskyrė Šilutėje veikiančią pieno perdirbimo įmonę, kuri praėjusiais metais pradėjo intensyviau naudoti savo vandens gręžinį gamybos ir technologiniams procesams. Ši bendrovė per 2019 m. sunaudojo 38,5 tūkst. kubinių metrų mažiau vandens, tai yra 28,6 proc. mažiau nei 2018 m.

Per praėjusius metus, palyginus su 2018 m., mažiau vandens parduota ir individualių namų gyventojams – 18,5 tūkst. kubinių metrų. Metų pabaigoje atlikus kontrolinius patikrinimus nustatyta, kad vandens pardavimai sumažėjo Balčių, Bikavėnų, Laučių kaimuose bei Katyčių ir Usėnų miesteliuose. Šių gyvenviečių žmonės pasakojo, kad jiems bendrovės vandens reikia mažiau, nes jie sumažino gyvulių skaičių ūkiuose arba jų visai nebelaiko. Yra ūkininkų, kurie prie fermų įsirengė gręžinius arba išsikasė šulinius ir jų vandeniu girdo gyvulius.

Patikrintos ir 64 sodybos, kuriose daugiausia sumažėjo parduodamo vandens kiekiai. Paaiškėjo, kad tose sodybose sumažėjo gyvenančių žmonių – liko gyventi tik senyvi žmonės.

Projektai įgyvendinti – 100 proc.

Per 2019 m. bendrovė įgyvendino 4 vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektus, kuriems buvo gauta ES parama ir panaudotas dalinis bendrovės finansavimas.

Praėjusiais metais atliktas vandens tiekimo plėtros projektas Šilutės ir Pagrynių kaime. Šio projekto vertė – 221 tūkst. Eur. Naujomis 2,72 km trasomis prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos prijungti 145 būstai su 348 gyventojais Stadiono, Aušros gatvėse bei Draugystės ir Aušros sodų bendrijose. Pagrynių kaime nutiesta 2,99 km naujų vandens tiekimo tinklų, ir taip sudarytos sąlygos prie centrinės vandens tiekimo sistemos prisijungti Vaivorų, Šlažų, Medžiotojų, Kuosų, Vėjo, Gamtos, Atostogų, Sniegenų, Skudučių, gatvių gyventojams (iš viso 177 gyventojai).

Nuotekų infrastruktūra pagerinta Rusnėje. Šio projekto vertė – 377,3 tūkst. Eur, iš kurių 202,02 tūkst. Eur – bendrovės lėšos. Rekonstruota 3,61 km nuotekų tinklų Taikos, Šilutės, Neringos, K. Donelaičio, Klevų, ir Pylimo gatvėse. Šie nuotekų tinklai nebuvo niekada rekonstruoti nuo jų įrengimo pradžios – 1964 metų.

Nuotekų tvarkymo tinklai rekonstruoti ir praplėsti Gardame. Projekto vertė – 438,7 tūkst. Eur, iš kurių 123,3 tūkst. Eur bendrovės investicijų lėšos. Gardame buvo paklota 4,59 km naujų nuotekų tinklų, prie kurių sudarytos sąlygos jungtis sodyboms, kuriose gyvena apie 295 gyventojai.

Atliko rekonstrukcijų ir savo lėšomis

2019 metais bendrovė apsisprendė rekonstruoti Laučių ir Gardamo miestelių nuotekų valymo įrenginius. Jie buvo rekonstruoti iš bendrovės biudžeto ir darbams investuota 217,3 tūkst. Eur. Pasak direktoriaus A. Markvaldo, tik metų pabaigoje paaiškėjo, kad pusę išlaidų kompensuos LAAIF programa.

Savo lėšomis bendrovė paklojo 869 metrus naujų nuotekų tinklų, kurių vertė 32,8 tūkst. Eur, Tarvyduose, Užliekniuose, Švėkšnoje, Rusnėje ir Degučiuose.

Be to, savo lėšomis bendrovė nutiesė ir naujų vandentiekio tinklų – 1078 metrus už 13,3 tūkst. Eur. Jie pakloti Saugose, Kintuose, Šilutėje, Degučiuose ir Kulėšuose.

Atlikta ir įvairių tinklų rekonstrukcijos darbų už 32,25 tūkst. Eur devyniose Savivaldybės gyvenvietėse.

Tikisi supratimo ir permainų

A. Markvaldas „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad jo vadovaujama įstaiga turi keblumų ir dėl savo vienintelio akcininko – Šilutės savivaldybės sprendimų. Jau keleri metai nustatant bendrovės paslaugų kainas, akcininko sprendimu, bendrovė priversta dirbti be pelno. Taigi, norint įgyvendinti ES remiamus projektus, bendrovė priversta naudotis ilgalaikiais, kad ir mažų palūkanų kreditais.

Pasak A. Markvaldo, pavydu stebėti, kad yra daug savivaldybių vandentvarkos bendrovių Lietuvoje, kurios Europinės paramos projektams įgyvendinti dalinį finansavimą gauna tiesiog iš savivaldybės biudžeto.

„Dirbant be pelno bendrovei yra sudėtinga išsaugoti savo kvalifikuotus darbuotojus ir padalinių vadovus. Jau tapo įprasta, kad atlyginimai darbuotojams šiek tiek yra didinami, tik tuomet, kai darbo vietas palieka darbuotojai išeinantys savo noru į užtarnautą poilsį. Jų darbo krūvis paskirstomas likusiems“, – pasakoja jis.

2019 metais buvo išlydėti 5 ar 6 darbuotojai, kurių darbo užmokesčio pinigai padalinti jų darbus perėmusiems kolegoms.

Šiemet vandens tiekimo bendrovėje dirba 103 žmonės. Apie 60 iš jų – specialistai, per mėnesį užsidirbantys apie 700 – 800 Eur atlyginimus be mokesčių. Padalinių vadovai gauna iki 1200 Eur. Tiesa, bendrovėje dirba ir specialaus išsilavinimo neturintys, todėl nekvalifikuotus darbus dirbantys žmonės. Jiems mokamas minimalus atlygis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.