Šilutės žemė – Nacionalinės žemės tarnybos galvos skausmas

zemes tarnyba interesantai 1pNacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorė Daiva Giniotaitė po vizitacijos savo valdomos tarnybos Šilutės skyriuje į Vilnių sugrįžo su galvos skausmu dėl Šilutės savivaldybės žemės nuomos problemų. D.Gineikaitė su savo patarėju Gintaru Jonu Furmanavičiumi praėjusį trečiadienį Šilutėje priėmė 11 iš anksto užsiregistravusiųjų ir porą tik tą dieną atėjusiųjų interesantų, kurie skundėsi dėl žemės įsigijimo, nuomos problemų.

Aštuonias Lietuvos savivaldybes aplankiusi D.Gineikaitė dviejuose jos valdomuose skyriuose, tarp jų – ir Šilutėje, liko nepatenkinta Žemėtvarkos skyriaus darbo rezultatais.

Nuvaryti nuo įdirbtos žemės

NŽT tarnybos vadovė D.Giniotaitė susitikime su savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu vengė minėti konkrečius skundus pateikusius žmones, kurie pasakojo apie žemės nuomos ar net nuosavybės pažeidimus padariusius administracijos direktorių Sigitą Šeputį ir pastarojo pavaduotoją Virgilijų Pozingį. Ji sakė, kad kiekviename skunde pateikti argumentai verčia manyti, kad Šilutėje yra situacijų, kai ūkininkai, nuo seno naudojęsi žeme, ją įdirbę ir išpuoselėję, staiga prarado nuomos teises, nes jas išsinuomojo apsukresni nuomotojai, kurie iš tiesų ta žeme nesinaudoja – juos domina tik ES išmokos ar žemės įsigijimo reikalai.

D.Giniotaitė sakė, kad apie tokių veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą dar per anksti kalbėti, nes kiekvieną atvejį teks tirti išsamiai. Tik tuomet bus padarytos išvados. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad nemažai žmonių šioje srityje yra patyrę nuoskaudų.

Susitikime su meru aptartos NŽT teritorinio skyriaus ir savivaldybės bendro darbo aktualijos, tartasi, kokios priemonės bei veiksmai pagerintų bendradarbiavimą sprendžiant žemės reformos ir kitus žemės tvarkymo klausimus šiame rajone.

Belaukiant už durų…

NŽT vadovai D.Gineikaitė ir G.J.Furmanavičius interesantus priiminZEMES TARNYBAėjo kartu su Žemėtvarkos skyriaus vedėju Artūru Juoču.

Laukdami priėmimo kai kurie žmonės „Šilutės naujienoms“ atvirai papasakojo savo žemės nuomos ar net nuosavybės praradimo istorijas.

Tarp jų yra viena, kuri iš tiesų keista. Ūkininkas iš Šilutės seniūnijos Gaidelių kaimo NŽT vadovei D.Gineikaitei atnešė savo vieno sklypo (1 ha žemės) įsigijimo dokumentus, įrodančius, kad jis šią žemę iš valstybės nusipirko dar 1994 metais. Tačiau jis turi ir 2015 m. žemėtvarkininkų parengtą pažymą, kad šis jo pirktas sklypas priklauso kitai savininkei, kuri, beje, visai ant jo žemės ribos jau suspėjo pasistatyti namus.

Žemėtvarkos tarnyboje bandęs išsiaiškinti, kaip tai galėjo atsitikti, kad jo išpirktoje žemėje šeimininkauja kitas asmuo, žmogus gavo atsakymą, kad jo nuosavybė „kompiuteriuose nesimato“, o kompiuteriai rodo, jog žemės savininkas yra kitas. Sužinojęs naujojo savininko pavardę, žmogus suprato, kad jo nupirktą žemę vėliau kažkokiu būdu įsigijo garsios rajone geodezinių matavimų firmos savininko žmona. Taigi žmogų nuskriaudė gudresni ir įtakingesni verslininkai.

Išėjęs iš susitikimo su D.Giniotaite, žmogus sakė, kad valdininkai pažadėjo išsiaiškinti, kaip taip galėjo atsitikti, jog jo valdomas žemės sklypas buvo parduotas dar kartą.

Įteisins Mingės kaimo tiltus

Po pietų NŽT direktorė D. Gineikaitė lankėsi Mingės kaime, kur susitiko su Kintų seniūnu Antanu Kliženčiu ir vietos gyventojais.
NŽT informavo, kad D.Gineikaitė paragino mingiškius įteisinti lieptus, kurių Mingėje yra kelios dešimtys, tačiau nė dėl vieno liepto statybos NŽT nėra išdavusi sutikimo.

„Lieptų įteisinimo procedūros išties yra labai nesudėtingos ir labai paprastos, – sakė D.Gineikaitė. – Norėtųsi, kad lietuviškąja Venecija vadinamame kaime būtų išspręsta lieptų įteisinimo problema. Norime paraginti gyventojus ir padėti jiems įsiteisinti savo lieptus.“

Iš kelių dešimčių Mingės kaime esančių lieptų didžioji dalis – pontoniniai, tačiau yra ir stacionarių, ant polių įrengtų lieptų.

Statant lieptą valstybiniame vidaus vandens telkinyje visais atvejais yra privaloma gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, nepriklausomai nuo liepto dydžio. Sutikimus statyti lieptus išduoda teritoriniai NŽT skyriai, atsiklausę vietinių savivaldos institucijų, regioninių parkų direkcijų ir kitų susijusių institucijų. Sutikimai gali būti išduodami nepriklausomai nuo to, kokios paskirties yra žemės sklypas.

Sutikimų statyti laikinus nesudėtingus statinius (taip pat ir lieptus) valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose išdavimo tvarką NŽT reglamentuoja Sutikimų statyti ir naudoti valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės.