D. Rudžianskaitė Šilutėje krepšinį pradėjo žaisti Vaikų jaunimo sporto mokykloje ketvirtoje klasėje. Ją treniravo Ervinas ir Roma Kuncaičiai.
„Bėgioti nemėgau. Su savo fizinio lavinimo mokytoju R. Čeliausku žaisdavome krepšinį. Vilniuje taip pat žaidžiau krepšinį už VGTU, VU ir KM, dar du metus žaidžiau Škotijoje. O bėgioti ir dalyvauti varžybose pradėjau vėliau Vilniuje. Bet varžybose maratono nebėgau niekada, visada bėgu 10 km. Priklausau bėgimo klubui „Stajeris“. Labiausiai patinka bėgti vienai“, – pasakoja bėgikė.
Moteris domisi ir futbolu. Nuo 13 metų iš Šilutės ji važinėdavo į Vilniaus „Žalgirio“ varžybas. Prieš du metus stebėjo Kaliningrade visas ketverias Pasaulio futbolo čempionato rungtynes. Dabar kai pasaulį sukaustė pandemija, ji sėda ant dviračio ir mina. „Nuvažiuoju 42 km“, – „Šilutės naujienoms“ pasakojo buvusi šilutiškė.
Dovilės sūnus Tautvydas išbandė daug sporto šakų: taekvondo, tenisą, futbolą ir lengvąją atletiką. Visur sekėsi, bet nieko nepasirinko. Dabar lanko sporto klubą – bėgioja.
Baigusi VGTU, pagal specialybę Dovilė nedirbo. Po studijų kelis mėnesius dirbo „Žalgirio“ futbolo klube, vėliau perėjo į Sporto departamento Žolės riedulio federaciją.
Dovilės mama Zita Rudžianskienė taip pat buvo sportininkė – Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narė.
