Šilutiškės pasijautė lyg tekančios Saulės šalyje

Ar kada susimąstėte, iš kur pas mus atkeliauja arbata, kokios jos plikymo ir gėrimo taisyklės ar ritualai?

Muziejuje apsilankė Šilutės TAU literatų sambūrio „Vėdrynas“ narės.

Matėte ir girdėjote per televiziją, feisbuke skaitėte? Tai ne tas pats, kaip išgirsti, pamatyti, paragauti, dalyvaujant Šilutės H. Šojaus muziejuje organizuojamoje edukacijoje, kurią veda muziejininkė Roma Šukienė.

Muziejuje apsilankė Šilutės TAU literatų sambūrio „Vėdrynas“ narės, norėjusios sužinoti, kuri šalis yra arbatos tėvynė, kokių rūšių yra arbatų, kaip arbata pasiekė Aziją ir Europą.
Pagal japonų tradicijas, paskutinis svečias, atėjęs į šventę, pabeldžia lazda tris kartus į lentą, o šeimininkas pakviečia visus į vidų.

Iš pagarbos stebuklingajam gėrimui reikia ropomis ant kelių patekti į namelį pro mažus vartelius. Padarėme taip, kaip lieptos, juk atstovavome Kinijos, Japonijos, Rusijos, Turkijos ir Anglijos šalims (taip lėmė burtai). Buvo smagu pasipuošti tų šalių skrybėlėmis, šaliais, skarelėmis, kepurėmis, gerti iš gražių puodelių, stiklinaičių, primenančių gėlės žiedą, iš kurių tik turkai geria arbatą.

R. Šukienė papasakojo apie įvairių tautų arbatos plikymo, gėrimo subtilybes. Sužinojome, kad anglai arbatą pila į pieną, o mes – pieną į arbatą. Nebuvo lengva lazdelėmis pasiimti šokoladinių saldainių, gardu buvo valgyti duoną su sviestu. Pasirodo, Anglijos karalienė Ana savo kambaryje visada turėjo duonos su sviestu tam atvejui, jeigu išalktų iki vėlyvos vakarienės. Arbata ir gabalinis cukrus? Taip, skanu jį užgerti arbata.

Pasibaigus arbatos gėrimo ceremonijai, užpūtėme žvakes ir svarstėme, kuri arbata skaniausia – juodoji, žalioji, geltonoji ar baltoji. Pačių sugrūsta, pirmąjį ar šeštąjį kartą užplikyta? O jūs kokią arbatą geriate? Sudalyvaukite šioje edukacinėje programoje ir gaukite atsakymus į rūpimus klausimus. Mes jų turėjome nemažai. Padėkojome edukatorei už žinių gausą, sklandžią kalbą ir veiklą.