Pastarosiomis savaitėmis visą Lietuvos teritoriją alinantys rekordiniai karščiai regis atsitraukti nežada. Kaip karštis paveikė mūsų krašto gyventojų kasdienybę? Ar daug buvo sunegalavusių? Kaip sekėsi troškiose klasėse sėdintiems moksleiviams įsisavinti naujus mokymosi dalykus, o abiturientams laikyti egzaminus? Ar tinkamai rūpinasi savo darbuotojais krašto darbdaviai?
Tokius klausimus uždavėme įstaigų vadovams, medikams, švietimiečiams.
Karštis veikia tiek jauną, tiek seną
Šilutės ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja Eglė Šiurkutė informavo, kad praėjusią savaitę perkaitusių žmonių antplūdžio ligoninėje nebuvo. Į Priėmimą žmonės vyko vakare, po dienos darbų, skundėsi silpnumu ir aukštu kraujospūdžiu. Anot E. Šiurkutės, šilutiškiai nesisaugo, nes dauguma prastai pasijuto po visos dienos darbų lauke. Silpnumas – pagrindinė priežastis, dėl kurios praėjusią savaitę medikų kabinetų durys varstytos dažniausiai. Jaunimas dažniau skundėsi perštinčia oda, šaltkrėčiu, kuomet per ilgai buvo pagulėję saulėje.
Karštį sunku ištverti ir patiems ligoninės darbuotojams. Pasak vedėjos, Priėmimo skyriuje karšta, tačiau kituose ligoninės skyriuose dar karščiau.
„Karšta. Operacinėje darbo sąlygos geros, turime kondicionierių. Skyriaus palatose gulintiems pacientams taip pat karšta. Aišku, atsidarome langus, turime ventiliatorius, kurie mus ir gelbsti“, – komentavo Chirurgijos – traumatologijos skyriaus vedėjas Algis Starkus. Jis pridūrė, kad Lietuvoje karštų dienų daug nėra, todėl viliasi, kad tai ilgai netruks.
„Karštis veikia tiek seną, tiek jauną žmogų. Pastebime, kad gyventojai mažai vartoja skysčių, per mažai rūpinasi savo sveikata, net nežino kaip geriausia vėsintis“, – sakė Vidaus ligų gydytoja Dovilė Kazlauskienė. Ji taip pat antrino Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėjai, jog dauguma pacientų skundėsi galvos svaigimu, bendru silpnumu.
Mokyklų vadovai sprendė patys
Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė sakė, jog per praėjusią savaitę kai termometrų stulpelis pakilo iki rekordinių aukštumų, iš 15 mokyklų Šilutės rajone net 9 -iose buvo sutrumpintos pamokos. O Vainuto gimnazijoje birželio 13-14 dienomis mokymosi procesas buvo visai nutrauktas.
Pasak D. Butvydienės, vadovaudamiesi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis, mokyklų vadovai ugdymo procesą perkėlė į kitas erdves, mokinai vyko į įvairias ekskursijas, klasėse langai buvo uždengti žaliuzėmis. Bent taip stengtasi sudaryti kiek įmanoma mokiniams ir mokytojams palankesnes sąlygas dirbti. Anot vedėjos, pranešimų, jog kažkam iš mokinių ar mokytojų būtų suprastėjusi sveikata dėl karščio negauta. Tačiau centralizuotai įsigyti kondicionierių ar kitokių vėdinimo sistemų mokykloms lėšų Savivaldybės biudžete nenumatyta.
Darželinukus gelbsti pavėsis
Vaikų darželio „Žibutė“ direktorė Raimonda Jaruškevičienė pasidžiaugė, jog didelėje jų darželio teritorijoje yra daug medžių ir jų laja labai padėjo išgyventi užklupusius karščius. Dienas vaikai leido lauke, kur žaidė didelėje darželio teritorijoje, laistėsi vandeniu, gėrė daug vandens. Sunkiau buvo auklėtojų padėjėjoms, kurios turi darbuotis darželio patalpose. „Visi darbuotojai įdėjo daug pastangų, kad vaikai neperkaistų, smagiai ir saugiai praleistų laiką darželyje“, – sakė R. Jaruškevičienė.
„Raudonkepuraitės“ darželio teritorijoje medžių irgi nemažai, tad ir čia mažieji būreliais susėdę pavėsyje. O patiems mažiausiems auklėtojos surengė ir malonias maudynes dideliame dubenyje, į kurį pripylė malonios temperatūros vandenėlio. Tame vandenyje plaukiojantys spalvoti burbulai mažuosius viliote vilioja, tad jie vienas per kitą spraudžiasi išbandyti tas maudynes, o kartu ir atvėsta. Kad per daug neatvėstų, auklėtoja Diana čia pat keliems nušluosto kojas ir pasodina ant rankšluostėlio.
Tėvai laukia mokslų pabaigos
Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos šeštokės mama Vilma sako, jog mokytojai mokykloje daro viską kas įmanoma, kad tik apsaugotų vaikus nuo perkaitimo: klasės vėdinamos, jose užtraukiamos žaliuzės. Tiesa, žaliuzės yra ne visose klasėse. Per karščius šioje mokykloje buvo trumpinamos pamokos ir pertraukos, nes mokiniams tikrai buvo sunku išlaikyti dėmesį pamokų metu, įsisavinti dėstomas temas ar gerai parašyti atsiskaitomuosius darbus. Vilmos dukra pasakojo, jog kai kuriems vaikams pasidarė negera, jie jautė silpnumą, skaudėjo galvą, todėl kreipėsi į mokyklos sveikatos priežiūros specialistę. Vilma irgi viliasi, kad tokie karščiai ilgai nesitęs, o ir mokslo metų pabaiga nebe už kalnų.
Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos penktokės mama Rasa neslėpė, jog vaikai nenori eiti į mokyklą per karčius, sunkiai susikaupia. Ir šioje mokykloje pamokos buvo sutrumpintos, vieną dieną vyko ir lauke. Pasak Rasos, vandens vaikai visada gali atsigerti mokyklos valgykloje, klasėse užtrauktos žaliuzės, o langai atviri.
Sunkiausia – statybininkams
Jeigu darželinukai, mokiniai ar po stogu dirbantys suaugusieji dar randa kur pasislėpti, tai statybininkams ir kelininkams šis laikotarpis ko gero pats baisiausias. Šių profesijų atstovai ne tik neturi galimybės ieškoti pavėsio, bet ir dirbti saulėje dar privalo vilkėdami specialią aprangą ir dėvėti šalmus.
Ilgametis statybininkų – UAB „Žibai“ vadovas Steponas Kazlauskas pasidžiaugė, jog užklupus didiesiems karščiams, objektų lauke likę nedaug. Daugiausia šios įmonės darbininkų šiuo metu dirba patalpose. Per pačius karščius darbų vadovai, pasitarę su darbininkais, darbus organizuoja nuo 6 val ryto, kol dar oras nelabai įkaitęs, ir dirba iki 15 val. Darbuotojai visada yra aprūpinti vandeniu, daromos pertraukėlės pagal poreikį. „Saugome savo darbuotojus, nes jų dabar trūksta“, – neslėpė verslininkas.
Šilutiškis Karolis dirbantis vienoje iš Klaipėdos uosto įmonių pasakojo, jog dėl šio darbo specifikos žmonės visą dieną priversti praleisti lauke. Karštomis dienomis čia daromos pertraukėlės – kas valandą po 15 min., kad darbuotojai galėtų atvėsti, atsigerti vandens. Anot Karolio, yra darbų kuriuos reikia dirbti ir kai karšta, ir kai šalta. „Bet buvo atvejų, kad ir kai kuriems vyrams pasidarė bloga, tai juos išleidome namo ar suteikėme pirmąją pagalbą“, – sakė Karolis.
Darbo inspekcija rekomenduoja
Karščio pavojai dažniausiai siejami su darbu lauke, tačiau nemažiau jis pavojingas ir dirbantiems uždarose patalpose. Siekiant apsaugoti darbuotojus, dirbančius biure nuo galimo perkaitimo, darbdavys turi suteikti specialias pertraukas, kurių metu būtų galima palikti darbo vietą ir pereiti į vėsesnes patalpas. Darbo vietoje darbuotojas turi gauti pakankamai skysčių.
Ypatingą dėmesį darbdaviai turėtų atkreipti į darbuotojus, dirbančius atvirame ore. Jie gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje dėl organizmo patiriamo šiluminio streso padidėja traumų tikimybė.
Patariama stengtis organizuoti darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje, aprūpinti darbuotojus lengvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą, stebėti, kad jie dėvėtų galvos apdangalą. Rekomenduojama suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atvėsti, aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.