Warning: Undefined array key "is_rate_editable" in /home/silutesnau/domains/silutesnaujienos.lt/public_html/lt/wp-content/plugins/wpdiscuz/class.WpdiscuzCore.php on line 1303
Šilutiškiai mokėsi atpažinti diskriminacijos apraiškas - Šilutės naujienos

Šilutiškiai mokėsi atpažinti diskriminacijos apraiškas

 diskriminacija lobocevskyte dambravaDarbdavių pageidavimu, Lietuvoje moterys tikriausiai turėtų gimdyti vaikus nuo 12 metų, kad peržengusios 20-metį jau būtų juos užauginusios ir turėtų sukaupusios nemenką darbo patirtį. Savo vaikų santuokai su užsieniečiais (net jų visai nepažinodami) pritaria tik menka dalis lietuvių, ir ta dalelė tuo mažesnė, kuo tamsesnė užsieniečio kandidato… odos spalva. Neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms mūsų šalyje daug sunkiau susirasti darbą nei jauniems ir sveikiems, o nuo pasaulinių televizijų atsiliekame, nes ekranuose aukštiname jaunystės ir grožio kultą.

Su tokiais faktais nuolat susiduria Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kurios vadovė Agneta Lobačiovskytė ir teisininkas Valdas Dambrava rugsėjo viduryje viešėjo Šilutėje. Tos nuostatos yra ne kas kita kaip diskriminacijos apraiškos, kurių kiekviename žingsnyje sutinkame net labai išsivysčiusiose šalyse, nors ją draudžia ir Konstitucija, ir kiti įstatymai bei tarptautiniai dokumentai.

Į susitikimą Savivaldybėje ateiti nepatingėję šilutiškiai išmoko atpažinti įvairias, kai kada net labai gudriai užmaskuotas diskriminacijos apraiškas kasdieniame gyvenime, sužinojo šios srities įstatymų nuostatas, pagaliau jie tiesiog mokėsi būti labiau tolerantiški KITOKIAM žmogui ir to paties pareikalauti iš kitų.

Skundžiasi dėl restoranų, dėl darbdavių skelbimų

Po visas savivaldybes važinėjanti lygių galimybių kontrolierė A.Lobačiovskytė ir vienas iš penkių šios tarnybos teisininkų V.Dambrava pastebėjo, jog daugiausia skundų tarnyba gauna iš didžiųjų miestų. Tačiau tai nereiškia, kad rajonuose nėra šios srities problemų. Todėl siekiama, kad kuo daugiau žmonių išmoktų skirti netoleruotiną elgesį ir su juo kovoti.

Svečiai pateikė nemažai pavyzdžių.

Štai, pavyzdžiui, kone kasdien regimi darbdavių skelbimai ieškant darbuotojų. Regis, jau nebenustembame ir net nešyptelime, kuomet skaitome, kad įmonė priimtų į darbą „reprezentatyvios išvaizdos, jauną administratorę, turinčią suaugusius vaikus ir darbo patirtį“. Ir net nepagalvojame, jog taip užkertamas kelias šio darbo siekti daugybei kitos lyties ir galbūt dar geriau šį darbą išmanančių specialistų.

Be to, V.Dambravos žodžiais tariant, peršasi išvada, kad moterys turi gimdyti vos sulaukusios 12 metų, nes norėdamos gauti administratorės darbą negali turėti mažų vaikų.

Tuo tarpu būta atvejų, kai būtent 28-erių administratorės ieškojęs darbdavys išsirinko 38-erių moterį ir vėliau jį konsultavusiems tarnybos specialistams sakė nė nemanęs, kad gali rasti tokio amžiaus puikiai dirbančią ir ne mažiau puikiai atrodančią moterį.

Didelių nemalonumų turėjo vieno restorano savininkai, nenorėję įsileisti benamių bei išmaldos prašytojų ir todėl ant durų pakabinę perbrauktą dviejų sulinkusių ir lazdomis pasiramsčiuojančių žmonių atvaizdą. Daugelis senjorų pamanė, kad taip čia bandoma apsisaugoti nuo jų amžiaus žmonių ir apskundė tokį ženklą užsikabinusį restoraną lygių galimybių kontrolieriams. Atvejį paviešinus sulaukta kone restorano boikoto, jam vos negrėsė bankrotas.

Anglai žemina mus, mes – savus

Vilniuje būta atvejo, kai parduotuvė pasiskelbė teikianti nuolaidas tik… Baltarusijos piliečiams, mat taip sumanė pritraukti šios šalies pirkėjus.

Plačiai per Lietuvą nuskambėjo ir LNK televizijos serialo „Visi vyrai-kiaulės“ pavadinimas, taip pat sulaukęs tarnybos kontrolierių verdikto.

Nemažai diskriminacijos apraiškų būna ir partijų rinkimų kampanijos metu. Cituotas partijos „Jaunoji Lietuva“ plakato pavyzdys, kuriame švietė šūkis: „Lietuva – be žydrų, juodų ir raudonų“.

Žeminančiu pripažintas ir toks naujo salono Kaune skelbimas: „Kainos – žemiau nebūna“.

Lietuviai neturėtų sekti ir britų pavyzdžiu, kurie išleido štai tokį plakatą anglų, lenkų ir lietuvių kalbomis: „Kembridšyro policijos komisariatas siūlo parduotuvių vagims nemokamas keliones policijos automobiliu“. Kodėl – ir lietuvių kalba, spėliokite patys.

Nelabai atsilieka ir Lietuvos policija, kurios žeminantis plakatas vis dar skelbia: „Kyšis išpurvina. Būk vyras – mokėk baudą“.

Skirsto barai ir net interneto svetainės

Nemažai skundų tarnyba gauna dėl lyčių lygybės. V.Dambrava pateikė farmacijos bendrovės šūkio pavyzdį: „Pxarmatex“ kontraceptinėmis priemonėmis galima pasitikėti, to nepasakysi apie vyrus“. Anot kontrolieriaus, reikėtų taisyti bent jau „kai kuriuos vyrus“.

Kaip netinkama cituota ir www.zebra.lt informacija, kuri iš karto yra suskirstyta į skirtąją vyrams ir moterims. „Tarsi normalus vyras negali domėtis, pavyzdžiui, stiliaus naujovėmis“, – komentavo lektorius.

Arba dar vienas  Anglijos pavyzdys: „Atiduok skalbti savo moteriai, tai jos darbas“.

Beje, tokių diskriminacijos pavyzdžių daug yra net ir lietuvių tautosakoje, pavyzdžiui, seniai žinomas posakis: „Vyras iki 40-ies metų – piemuo“.

Neleistina ir pastaruoju metu gėjų klubuose pasitaikanti tvarka, kai mokestis diferencijuojamas pagal norinčiųjų į juos patekti amžių. Arba tvarka, kai vyrai į barą įleidžiami už 20 ar 30 eurų mokestį, o moterys – už 10 eurų. Dar kitur pasirenkamas variantas, kai moterys moka tiek pat kiek ir vyrai, tačiau jos už tą kainą dar gauna ir taurę vyno. Tai irgi netoleruotina.

Netoleruotinu pripažintas ir Druskininkų vandens parko bandymas Valentino dienos proga taikant nuolaidas poroms, nurodyti, kokios lyties ir kokio amžiaus porą privalu atsivesti – taip užkertamas kelias nuolaidą gavusiojo pasirinkimui.

Kontrolieriams buvo apskųstas ir Vilniaus bei Klaipėdos „Akropolių“ vadovų sprendimas čia įkurti Mamos ir vaiko kambarius.

Paaiškėjo, kad nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė į tuos kambarius negalėję patekti tėčiai, kurie taip pat norėjo leisti laiką su savo vaikais. Pavadinimai buvo pakeisti į „Šeimos kambarius“, o parduotuvių vadovai kreipėsi į tarnybą, domėdamiesi įstatymais, kurių norėjo nepažeisti ateityje.

Etninės diskriminacijos pavyzdys gali būti vienos Kauno kavinės sprendimas neįsileisti romų tautybės žmonių.

Diskriminuojami ir katalikai

Įdomią tendenciją atskleidė apklausa, kurios metu tyrėjai bandė išsiaiškinti, ar Lietuvos gyventojai noriai leistų savo dukras tekėti už pabėgėlių. Paaiškėjo, kad kuo tamsesnė kitataučio odos spalva, tuo mažiau būtų susitaikančių su tokiu savo vaikų pasirinkimu, nors apie konkretų kandidatą jie nežinojo ničnieko.

Dar vienas tyrimas atskleidė, kad diskriminaciją dėl religijos Lietuvoje patiria ne tik etninių mažumų, bet ir dominuojančios katalikų bažnyčios tikintieji.

V.Dambrava atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vyrauja grožio, jaunystės, lieknumo kultas, ypač – masinėse informacijos priemonėse. Tuo tarpu, pavyzdžiui, BBC ar CNN televizijų diktoriai yra vyresnio amžiaus, o „orų mergaitės“ sveria per 100 kg.

Žmonės nori žinoti ir konsultuojasi

Pasak lektorių, susiturėti, kai mūsų galvos kažko netoleruoja, yra sunku, tad neretai žodis išsprūsta tarsi netyčia. Kartais neleistinai lepteli net ir žymūs, išsilavinę žmonės. Pavyzdžiui, štai kaip yra pasakęs Nobelio premijos laureatas J.Watsonas: „Juodaodžiai ne tokie protingi kaip baltieji“. Vėliau turėjo atsiprašyti…

Todėl auklėjimas ir tolerancijos ugdymas turėtų prasidėti jau vaikų darželyje. Deja, ir ten kartais pastebimi (ir kontrolieriams apskundžiami) būtent netoleruotini pavyzdžiai. Kad ir auklėtojos pastebėjimas tėvams, kad dukrelei priešpiečius reikėjo įdėti į rausvą dėžutę, mat melsvosios skirtos tik berniukams…

Diskriminacija gali būti ir netiesioginė. Pavyzdžiui, vienos mokyklos direktoriaus nurodymas sekretorei: „Aš tau sakiau iš vyresnių nei 36 metų kandidatų net anketų nepriimti“.

Kovai su diskriminacija Lietuvoje priimti du įstatymai: Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymas. Šių įstatymų nuostatų privalu laikytis darbo, mokslo, prekių ir paslaugų sferose, kuriant valstybės ir savivaldybės teisės aktus.

Lygių galimybių įstatymas netaikomas privataus gyvenimo sferoje, tad, kontrolierių pašmaikštavimu, sutuoktiniai gali nesibaimindami padėti vienas kitam apsivilkti paltus.

Deja, gyventojai dažnai dar neatpažįsta diskriminacijos dėl daugelio priežasčių: įstatymų nežinojimo, auklėjimo ypatumų, išsilavinimo spragų, vis dar gajų netinkamų stereotipų įtakos, asmeninių savybių, viešosios nuomonės, žiniasklaidos pozicijos ir t.t.

„Džiaugiamės, kad daug kas Lietuvoje keičiasi į gera, kad žmonės kreipiasi, konsultuojasi, nori žinoti ir stengiasi išvengti neigiamų dalykų“, – sakė svečiai. O didėjantis skundų skaičius, tarnybos specialistų nuomone, viena vertus, patvirtina, kad situacija vis dar sudėtinga, bet, antra vertus, rodo stiprėjantį visuomenės sąmoningumą ir pilietinį aktyvumą.