Šilutiškiai patyrė: grįžti iš emigracijos sunkiau, nei išvažiuoti

emigracijaTikriausiai nerastume nei vieno šilutiškio, kurio šeimos narys, giminaitis ar draugas nebūtų išvykęs į užsienį. Emigracija – opi problema, palietusi kiekvieną iš mūsų.

Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su šalies merais aptarė, kaip paskatinti emigrantų sugrįžimą ir kaip padėti iš užsienio į gimtinę grįžtantiems mūsų šalies piliečiams.

Šiame susitikime dalyvavo ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Dalydamasis mintimis, kaip susigražinti emigrantus, meras atskleidė gerą naujieną – Šilutėje planuojama atnaujinti buvusios spirito gamyklos veiklą, kurioje bus sukurta daugiau kaip 150 naujų darbo vietų.

„Grįžti iš emigracijos yra daug sunkiau, negu išvažiuoti iš Lietuvos, nes užsienyje tu turi viską – gerą gyvenimą, pajamas ir t.t. Pagyvenęs užsienyje randi tai, ko tikėjaisi išvažiuodamas, o grįždamas atgal į gimtinę rizikuoji kur kas labiau“, – sako dešimtmetį Anglijoje gyvenęs vilkytiškis Arvydas Kimbris. Visgi jis pripažįsta, kad ne piniguose laimė, o užsidirbti galima ir Tėvynėje, tik reikia stengtis kur kas labiau.

Emigravo
1115 šilutiškių

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2017 m. iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Emigrantų skaičius, palyginti su 2016 m., padidėjo 6,9 tūkst., arba 13,8 proc. Beveik pusė (24,8 tūkst., arba 43,3 proc.) visų emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 6,4 tūkst. (11,1 proc.) – į Norvegiją, 4,9 tūkst. (8,6 proc.) – į Vokietiją, 3,8 tūkst. (6,7 proc.) – į Airiją.

2017 m. į Lietuvą imigravo 29,3 tūkst. žmonių, tai 9,2 tūkst. (45,5 proc.) daugiau negu 2016 m. Pernai  į Lietuvą grįžo gyventi 18,8 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir jie sudarė 64,2 proc. visų imigrantų. Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2016 m., padidėjo 4,6 tūkst. (32,6 proc.).

2017 m. į šalį imigravo 10,5 tūkst. užsieniečių ir jie sudarė 35,8 proc. visų imigrantų. Imigravusių užsieniečių skaičius, palyginti su 2016 m., padidėjo 4,5 tūkst. (1,8 karto). Beveik pusė (4,4 tūkst., arba 42,2 proc.) 2017 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 2,8 tūkst. (26,6 proc.) – Baltarusijos, 673 (6,4 proc.) – Rusijos piliečiai. 2017 m. 27,9 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo,  2016 m. – 30,2 tūkst.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalo išankstiniais duomenimis, 2017 metais iš Šilutės rajono savivaldybės emigravo 1115 žmonių, imigravo – 413 žmonių.

Prezidentė sukvietė merusDSC 0203

Nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus.

Valstybės vadovės teigimu, šie faktai – geriausias įrodymas, kad potencialas grįžti namo yra didelis, todėl šalies savivaldybės galėtų jį išnaudoti bei veikti drąsiau ir išmintingiau.

Kad savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms, atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas. Nors sugrįžtančiųjų į Lietuvą skaičius pastaraisiais metais išaugo, o pernai į tėvynę sugrįžo 5 tūkst. daugiau gyventojų nei prieš metus, tik pusė apklaustų savivaldybių nurodė turinčios tikslą skatinti emigrantus sugrįžti į gimtąjį regioną.

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atliktas tokio pobūdžio tyrimas parodė, kad savivaldybės neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur. Be to, nei viena šalies savivaldybė neturi konkretaus veiksmų plano, ką daryti tokiu atveju, jeigu į jų regioną sugrįžtų daugiau emigrantų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis. Todėl pateikiamose rekomendacijose siūloma kiekvienoje savivaldybėje paskirti „sugrįžimo koordinatorių“, į kurį vieno langelio principu būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais. Taip pat siūloma savivaldybėms ir jų įstaigoms daugiau dėmesio skirti sugrįžusių vaikų integracijai bei rekomenduojama siekti išlaikyti ryšį su išvykusiaisiais.

Šilutėje atsiras naujų darbo vietų

„Emigracija – opi problema, kurią reikia spręsti“, – pripažįsta meras V.Laurinaitis. Po merų susitikimo Prezidentūroje, V.Laurinaitis savo feisbuke rašė, kad sieks aktyviai spręsti šią problemą, konsultuosis su kitomis savivaldybėmis, atsižvelgs į Prezidentės pasiūlymus. Šilutės rajono meras sutinka, kad Savivaldybėje įsteigti „sugrįžimo koordinatoriaus“ etatą, yra gera mintis, tikėtina, kad ateityje Šilutėje dirbs toks koordinatorius.

„Kitos sąlygos mūsų savivaldybėje yra geros: darželiais aprūpinama visu 100 procentu, mokyklose vietų yra. Tyrimo ar sunku mūsų mieste išsinuomoti būstą arba gauti paskolą, nesame atlikę“, – dėstė jis.

Anot V.Laurinaičio, vienas sudėtingiausiai įgyvendinamų dalykų yra darbo užmokestis – grįžusiems kraštiečiams sunku užsidirbti juos tenkinantį atlyginimą, nes užsienyje jie uždirba gerokai daugiau.

Tačiau meras pradžiugino žinia, kad Šilutėje artimu metu turėtų būti įkurta daugiau kaip pusantro šimto naujų darbo vietų, nes švedų kompanija galvoja pirkti Šilutės spirito gamyklą. Investuotojai jau domėjosi, kaip reikės pritraukti darbuotojus, o Savivaldybės atstovai jų klausė, kokios kvalifikacijos darbuotojų reikėtų. Anot mero, tai būtų puiki proga grįžti užsienyje gyvenantiems kraštiečiams ir įsidarbinti naujai pradėsiančioje veikti gamykloje.

Gyvenant Šilutėje, galima dirbti net Vilniuje

KIMBRIOKad savame krašte gyventi gera, tvirtina Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Tomas Budrikis. Prieš penketą metų jis, kartu su žmona, paliko gerai apmokamus darbus sotinėje ir grįžo į Šilutę. Iš pradžių gavo darbą Šilutės r. savivaldybėje. Vėliau, beveik du metus, Tomas nuotoliniu būdu dirbo Vilniaus reklamos agentūroje – technikos ir plėtros direktoriumi. Taigi jis gyveno Šilutėje, o jo pavaldiniai dirbo Vilniuje.

„Šiais laikais atstumas yra gerokai sumažėjęs, ir susisiekimas geresnis, ir šiuolaikinės technologijos spartesnės. Dirbome ir bendravome nuotoliniu būdu. Tačiau viduje visa laiką knietėjo kurti savo verslą, taigi galiausiai išsiskyrė keliai su Vilniumi“, – pasakojo Tomas.

Jis džiaugiasi, kad įkūręs įmonę gimtajame mieste,  susikūrė darbo vietą ne tik sau, bet ir kitiems. Vidutiniškai jo įmonėje dirba 10 žmonių, iš kurių keli kartais vykdavo laimės ieškoti užsienyje. Tomas džiaugiasi, kad dabar šie žmonės dirba Šilutėje ir jiems nereikia niekur važiuoti.

Jauniausias rajono Tarybos narys palaiko visus grįžtančius emigrantus ir sutinka, kad jiems reikalinga visokeriopa pagalba. Jį ypač sužavėjo iš Švedijos grįžusio programuotojo Eivano Maksvyčio idėja Šilutėje kurti robotikos laboratoriją.
„Turi būti noras nebijoti bandyti, nes jeigu nieko nebandysi – tikrai nieko nebus, o jeigu pabandysi, gali ir išeiti kažkas“, – pataria jis.

Suprato, kad laimė ne piniguose

Vilkytiškis Arvydas Kimbris į Angliją pirmą kartą išvažiavo pries 14 metų. Tuomet jis buvo studentas ir į šią šalį atvyko padirbėti vasaros metu.

„Tada dar buvo įvažiavimas su vizomis, ir kol viza nepasibaigė, nusprendžiau pasilikti“, – prisimena daug metų Londone pragyvenęs Arvydas. Kaip ir dauguma emigrantų, jis pradėjo dirbti statybose, vėliau darbai keitėsi įvairiose srityse.
Grįžti gimtinėn jis norėjo jau seniai, bet jo žodžiais sakant, niekaip nepavykdavo. „Būdavo grįžtu, pabūnu du mėnesius ir viskas, mane tempia atgal, lyg Londone namai būtų“, – sake pašnekovas. 

Vėliau Arvydas metams gavo darbo pasiūlymą Lietuvoje. Pirmą kartą taip ilgai išbuvęs gimtinėje ir vėliau grįžęs į Angliją, į viską žiūrėjo jau kitaip, suprato, kad ir Lietuvoje galima normaliai gyventi. Pasikeitė vertinimo kriterijai, pasidarė svarbūs ne tiek pinigai, kiek istorija, šeima, gamta ir t.t.

Jau keturi metai, kaip vyras grįžęs. Labiausiai Arvydą baugino lietuvių mentalitetas, bet kadangi grįžtančiųjų būdavo ne vienas, labiau bendraudavo su jais. Prieš porą mėnesių Vilyčiuose jis įkūrė grožio saloną, kuris sėkmingai veikia. Vyras pripažįsta, kad ši verslo sritis jam buvo svetima, bet jis matė, kad Vilkyčiuose šių paslaugų trūksta.

„Esame patys nustebę, kad toks didelis vakuumas buvo šioje srityje. Žmonės eina, visos dienos užpildytos, darbuotojos net po darbo priima ir sekmadieniais. Visi patenkinti, ir dėkingi, ne tik dėl to, kad gali pasigražinti, bet ir dėl to, kad sukūrėme darbo vietų“, – pasakojo vyras.

Arvydas sako, kad Lietuvoje yra labai sunku pradėti kažką grįžtančiąjam. Jis turi pažįstamų, kurie grįžę bandė kurti verslą, investavo užsienyje uždirbtus pinigus, bet juos „suvalgė“ sistema – įvairūs mokesčiai, patikrinimai. Patyrę nesėkmę tokie žmonės susikrauna lagaminus ir išvažiuoja antrą kartą.

Daug metų emigracijoje gyvenęs vyras sako, kad žmonės į užsienį važiuoja ieškodami laimės. Jie galvoja, kad laimingesni bus, uždirbdami daugiau pinigų. Bet jie ten dirba tol, kol suvokia, kad ne pinigai daro juos laimingus. Tada jie sukasi atgal ir važiuoja laimės ieškoti atgal į Lietuvą. Valdininkams jis siūlo parodyti, kad ne piniguose laimė, o kur kas vertingesniuose dalykuose.