Savaitgalį Šilutėje šurmuliavo Europos paveldo dienos, skirtos kultūros pažinimui ir jos puoselėjimui. Šia proga šilutiškiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į pažintinę ekskursiją po Šilutę ir seniūnijas.
Keliaudami po rajono miestelius ir senuosius dvarus, šilutiškiai susipažino su senuoju Mažosios Lietuvos paveldu ir sovietinės architektūros palikimu. Kelionėje dalyvavo ir jaunieji architektai iš Vilniaus, kurie atidžiai tyrinėjo senuosius miesto pastatus bei žadėjo padėti Šilutei sužibėti naujomis spalvomis.
Grožėjosi senaisiais miesto pastatais
Šių metų Europos paveldo dienų tema – „Epochų ženklai“, skirta išlikusiam įvairių epochų kultūros paveldui pažinti.
Siekiant įgyvendinti projekto tikslus ir skatinti šilutiškius pažinti bei puoselėti savo krašto kultūrinius palikimus, Šilutės kultūros ir pramogų centras surengė nemokamą vienos dienos ekskursiją po miesto bei rajono apylinkes.
Sekti kultūrinius epochų ženklus ekskursantai pradėjo Šilutės istorijos židinyje – senojoje Turgaus aikštėje. Čia, kaip manoma, buvo pastatyta pati pirmoji karčema, nuo kurios pradėjo augti mūsų miestas.
Vedini architekto Egidijaus Vidrinsko, šilutiškiai smalsiai apžiūrinėjo išlikusius senosios architektūros paminklus Šilutėje. Iš Turgaus aikštės ekskursantai patraukė link Šilutės kultūros ir pramogų centro, Savivaldybės, gaisrinės. Vėliau grožėjosi Vilų gatvėje esančiais jau šimtmetį skaičiuojančiais namais, Šilutės pašto pastatu. Žingsniuodami miesto centru, keliauninkai aptarinėjo ir jau po modernumo šydais besislepiančius istorijos ženklus bei džiaugėsi, jog jie vis dar matomi pastatų fasaduose. Tai dabartinį Šilutės prekybos pastatą tebepuošiančios baltosios žuvėdros, kurias šiuo metu jau dengia stiklas, viešosios bibliotekos sienose išlikę vokiški prekybininkų užrašai bei dar daug kitų istoriją menančių ir mūsų miestą puošiančių ženklų.
Sužinojo daug nauja
Ar žinojote, jog šalia miesto gaisrinės kadaise tekėjo upelis? O šalia seniūnijos kažkada dundėjo siaurasis geležinkelis? Susirinkę šilutiškiai itin smalsiai klausėsi architekto E.Vidrinsko pasakojimų. Aktyvios diskusijos vyko ir tarp pačių kraštiečių. Susirinkusieji dalinosi savo prisiminimais apie Šilutės krašto istoriją, ankstesnį miesto veidą. Kraštiečiai prisiminimais klydo į savo vaikystę, atmindami tuometinę miesto gatvių puošybą, pastatų paskirties kaitą, ir, žinoma, pačio miesto augimą ir gražėjimą.
Taip šilutiškiai apie savo mylimą miestą sužinojo daug jiems dar negirdėtų dalykų, o savo turimomis žiniomis vėliau būtinai žadėjo pasidalinti ir su kitais pažįstamais miestelėnais.
Ekskursijos metu iš ponios Danutės veido, rodos, nei akimirką nedingo šypsena. Moteris itin džiaugėsi šia kelione. „Man ne visada pavyksta dalyvauti tokiuose renginiuose. Bet kai įmanoma, tai būtinai ateinu. Patarčiau visiems kraštiečiams dažniau lankytis tokiuose renginiuose. Juk dauguma šilutiškių tik praeina pro evangelikų bažnyčią, gaisrinę. O čia gyvenant juk reikia žinoti miesto istoriją“, – ragino kraštietė.
Vėliau ekskursantai autobusu išvyko į Švėkšną, ten apžiūrėjo miestelio senamiestį, dvarus. Toliau maršrutas pasiekė Degučius – Šv. Vincento Ferero bažnyčią. Pažintinė ekskursija baigėsi Juknaičiuose, kur vyrauja sovietinės statybos pavyzdinė architektūra.
Architektai padės atkurti kultūros namus
Šilutė – vienas iš ryškiausių tradicinės Klaipėdos krašto architektūros pavyzdžių, turėjusi didžiulės įtakos kultūrinei ir architektūrinei Klaipėdos krašto raidai. Siekiant geriau ištirti, susipažinti su senąja tradicine Klaipėdos krašto architektūra bei aptarti pokario ir sovietmečio architektūros problemas, Šilutės kultūros ir pramogų centras, remiamas Kultūros ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento, įgyvendino tęstinį projektą „Kultūriniai Klaipėdos krašto surinkimai“. Įgyvendinant projektą, vienas iš kultūrinių surinkimų buvo ir architektų pleneras. Tad į Šilutę savaitgalį sugužėjo visas būrys Vilniaus Gedimino Technikos universiteto architektūros studijų studentų.
„Būsimieji architektai tyrinėja senąją architektūrą ir parengs siūlymus, kaip galėtų būti pritaikyti seni pastatai, ir kaip jie galėtų būti atnaujinti, kaip priderinti naujus pastatus prie tradicinės mūsų krašto architektūros. Vieni ketina siūlyti sprendimus, kaip rekonstruoti kultūros centrą, o kiti – kaip pastatyti naują ar sutvarkyti erdves.
Gruodžio mėnesį planuojame daryti didesnį susitikimą su bendruomene, kviesime architektus. Studentai pristatys savo darbus, diskutuosime, ar mums tai tinka, ar netinka, ko mes dar norėtumėme ir pan.“, – apie projektą pasakojo organizatorė Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova.
Tikisi realizuoti kuriamus projektus
Studentai į Šilutę atvyko vedami smalsumo bei geros nuotaikos ir iš anksto atlikę „namų darbus“ – susipažinę su Šilutės istorija, miesto kaita.
Vaikštinėdama po Šilutę, studentė Rustė žavėjosi gerai išsilaikiusiu 
senosios architektūros palikimu ir džiaugėsi galimybe prisidėti prie jo atkūrimo. „Pastatai labai įdomūs ir gerai išsilaikę. Aišku, liūdna, kad yra ir išdarkytų erdvių, tarkim, Šilokarčemos senoji dalis, ten kur dabar stovi kultūros centras ir Savivaldybė. Dabar ten visiškai kitoks užstatymas, negu istoriškai buvęs.
Norėtųsi jai kažkaip suteikti buvusios dvasios. Todėl džiaugiamės suteikta galimybe rengti projektus ir prisidėti prie Šilutės istorinių pastatų atkūrimo“, – šypsosi mergina.
Projektai naudingi ir miestui, ir žmonėms
Anot Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorės J.Pancerovos, tokių projektų nauda ne tik šilutiškiams, bet ir pačiam miestui yra labai svarbi.
„Tokie renginiai – puiki proga šilutiškiams ir miesto svečiams susipažinti su mūsų kultūros paveldu. Vėliau šilutiškiai galės gauti architektų konsultacijas, kaip tvarkyti savo kiemą ar savo pastatą, nes dalis senųjų pastatų yra nuosavi. Tokie renginiai moko žmones suprasti, kodėl yra svarbu išsaugoti būtent tokį unikalų miesto veidą, kad negalima darkyti senų pastatų, pavyzdžiui, plastikiniais langais ir pan.“, – dėstė projekto organizatorė.
J.Pancerova „Šilutės naujienoms“ pasakojo, jog Kultūros ir pramogų centras šiuo metu įgyvendina ir dar vieną istorinį projektą – kuria filmą. „Tai filmas apie Klaipėdos krašto papročius, tarmes. Pamatėme, kad tai šilutiškius domina ir nusprendėm tęsti temą. Filmas bus parodytas per Lietuvos antrąją programą „Kultūra“. Dabar filmuoja režisierius Valdas Babaliauskas ir operatorius Vytas Jankevičius. Tuo pačiu jie parengs reportažą ir apie šią kultūros paveldo dieną. Reportažas taip pat bus parodytas per Lietuvos televiziją. Taigi vienu metu įgyvendiname net tris projektus. Ir tikimės, kad viską suspėsime ir padarysime“, – kalbėjo entuziastingai nusiteikusi kultūros centro direktorė.
Projektas: „Kultūros uostas: Istorija.”