Liko tik beviltiškumo jausmas tūkstančiuose ir milijonuose širdžių, nes mes, paprasti žmonės, kaip ir nieko prieš tą brutalią jėgą negalime padaryti. Rusijos „valdovas“ Putinas paskelbė karą ne tik Ukrainai, bet visai žmonių pasaulio tvarkai, mūsų vertybėms ir išlikimui. Ir mes neverti išlikti, jei nesugebėsime šios grėsmės akivaizdoje nugalėti baimę ir elgtis taip, kad galėtume gerbti patys save.
Jau dvi savaites besitęsiantis brutalus karas Ukrainoje ne tik suskaldė Rusiją, bet ir stipriai suvienijo likusią žmonijos dalį. Vis daugiau ir šilutiškių jungiasi aktyviai kovoti su šia pasauline neteisybe, kurią pasėjo rusų agresorius, ir „kovodami“ jie nesėdi ant sofų, bet aktyviai savanoriškai teikia humanitarinę pagalbą. Tai – aktyvūs pilietiški žmonės, neketinantys taikstytis su neteisybe, žiaurumu ir prievarta.
Šilutėje – apie 70 pabėgėlių
Savo namų duris bėgantiems nuo agresyvaus priešo bombų, prievartos ir šūvių, duris atvėrė ir šilutiškiai. Savaitės pradžioje Šilutės rajone apsigyveno apie 70 žmonių iš Ukrainos – Zaporožės, Charkivo, Lvivo, Žitomyro srities.
Pirmadienį jau 18 žmonių buvo priglausta Švėkšnos seniūnijoje. Seniūnas Alfonsas Šeputis sakė, kad atvyko tik moterys su vaikais, vyrų nėra nė vieno. Pabėgėlius
priglaudė Edvardo Mikelio kaimo turizmo sodyba „Alsė“ Alseikų k., Algirdas ir Rita Tamašauskai savo sodyboje Kalkiškės kaime ir verslininkai Ilona ir Tomas Grikšai Kalnalio k.
Didelių netikėtumų dėl ukrainiečių seniūnija neturėjo, pasak A. Šepučio, svečiai jau apsiprato. Bet vienai mamai su vaikais apsirgus, seniūnui teko juos vežti į Švėkšnos pirminį sveikatos priežiūros centrą.
Kiti karo pabėgėliai apsigyveno Kintuose ir Šilutėje. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Daivos Žebelienės, kuri koordinuoja pabėgėlių apgyvendinimą rajone, kol kas karo ukrainiečiai apgyvendinami pas fizinius asmenis, jų privačiose valdose. D. Žebelienė pasidžiaugė, kad atsirado daug geros valios žmonių, kurie nuoširdžiai pasiūlė apgyvendinimo paslaugas ukrainiečiams. Patys atvykusieji taip pat labiau nori gyventi pas fizinius asmenis, nes taip yra arčiau namų aplinkos.
Tarp ukrainiečių – moterys ir vaikai, mažiausiems jų – 9 mėnesiai ir 1 metukai. Karo pabėgėliams suteikiamos visos paslaugos – nuo gydymo iki galimybės integruotis į socialinį gyvenimą. Pirmadienį lopšelį – darželį „Pušelė“ jau pradėjo lankyti vienas ukrainiečių vaikas. Rūpinamasi ir kitais atvykusiaisiais, tiek vaikais, tiek suaugusiaisiais, netrukus jiems bus teikiamos ir lietuvių kalbos mokymo paslaugos bei kt.
Rusnėje priims 150 ukrainiečių
„Šilutės naujienos“ apsilankė ir buvusiose Rusnės specialiosios mokyklos patalpose, kur laukiami karo pabėgėliai iš Ukrainos. Jau antradienį 18 jų atvyko ir čia. Pastatas, paliktas privatizavimui, buvo žaibiškai prikeltas naujam gyvenimui: pajungta elektra, sutvarkyta santechnika, suvežti baldai. Anot Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, šiuo metu specialiosios mokyklos patalpose įrengti kambariai dviejuose aukštuose, kuriuose galės apsigyventi pabėgėliai. Buvusiuose tuščiuose kambariuose jau sustatytos lovos, stalai, kėdės, pakloti kilimai, sudėti kiti reikiami daiktai, nupirkta patalynės.
Pirmame aukšte įrengta virtuvė, kurioje sudėti reikalingi baldai ir indai, pastatytos kelios viryklės, pajungta skalbyklė, rūbų džiovyklės. Esant poreikiui, buitinės technikos atsiras dar daugiau. Pasak D. Drobnienės, Šilutės socialinės paramos skyrius parūpino ir maisto produktų, iš kurių atvykusieji galės gamintis maistą. Šiandien rusniškiai pasiruošę priimti 100 suaugusiųjų ir 41 vaiką.
Rusnės seniūnė pasidžiaugė, kad geranoriškai pagalbą teikė visi seniūnijos gyventojai. „Kol kas daugiau nieko iš gyventojų nebeprašau. Laukiam pirmųjų ukrainiečių, o paskui žiūrėsime, ko jiems reikia, ir organizuosime tolimesnę pagalbą,“ – sakė D. Drobnienė.
Padėti pasiruošę ir Šilutės psichologai
Beveik kasdien su Ukrainoje gyvenančiais kolegomis bendrauja ir Šilutėje dirbanti psichologė Ilona Norgėlienė. Anot jos, gyvename XXI amžiuje, bet tai kas šiuo metu vyksta, protu nesuvokiama. I. Norgėlienė su „Šilutės naujienomis“ pasidalijo ten gyvenančių žmonių, kolegų psichologų ir psichoterapeutų, išgyvenimais.
„Žmonės gyvena siaube, bet ryžtingi, nesiruošia nusileisti ir kiekvienas daro viską, ką moka geriausiai daryti. Mano pažįstami Ukrainoje – psichologai, psichoterapeutai, ir krentant bomboms teikia emocinę paramą krizėje esantiems tėvynainiams. Iš jų reikia mokytis ryžto ir orumo“, – sakė I. Norgėlienė.
Šilutiškė „Facebook“ paskyroje kreipėsi į Lietuvoje gyvenančius pažįstamus kolegas ir kvietė juos burtis pagalbai. Anot pašnekovės, Ukrainoje šiuo metu yra šimtai vaikų, likusių be tėvų. Vien subombarduotame Charkivo mieste, kaip sakė jos pažįstami ukrainiečiai, vienu metu našlaičiais liko 76 vaikai. Visi jie šiuo metu nuvežti į Kyjivą. Žiauriausia tai, jog jie našlaičiais tapo per akimirką, kai iš rusų lėktuvų krentančios bombos sulygino su žeme daugybę pastatų. Išgyvenimus, kuriuos šiuo metu patiria ukrainiečių vaikai, sunku ir apsakyti…
Pasak I. Norgėlienės, Šilutėje dirbantys psichologai ir psichoterapeutai yra pasiruošę suteikti pagalbą čia atvyksiantiems karo pabėgėliams.
Į pasienį vyko ir šilutiškiai
Praėjusį savaitgalį į internete paviešintą skelbimą, jog reikia vairuotojų su savais autobusais paimti karo pabėgėlius nuo Lenkijos sienos, atsiliepė ir keletas šilutiškių. Tarp jų buvo ir Valdas, jis pasidalijo tuo, ką matė prie Ukrainos – Lenkijos sienos.
Anot Valdo, vos pamatęs skelbimą, jog renkama vairuotojų komanda, jis su draugu išsinuomojo po autobusiuką. Į Lenkijos pasienį, prieš tai prisijungę prie klaipėdiečių komandos, vyrai išvyko tą patį penktadienio vakarą.
„Vykome šešiais autobusais, trys iš Klaipėdos ir trys iš Šilutės. Atvažiavome į Chelmo miestą, Lenkijoje. Ten įrengta pabėgėlių stovykla, kur jie, perėję sieną, apgyvendinami, o paskui išvyksta gyventi ten, kur juos pasiima laukiantys žmonės iš kitų šalių ar pačios Lenkijos“, – pasakojo Valdas.
Tuo metu, kai jie atvyko į pasienį, buvo daug vairuotojų, atvykusių ir iš kitų šalių: Vokietijos, Norvegijos, Švedijos ir kitur. Šilutiškis sakė, jog vieninga ir pagalbą tiesianti įvairių šalių gyventojų dvasia labai stipriai jaučiasi.
Valdas pasakoja, kad dauguma sieną kirtusių ukrainiečių – moterys, vaikai, senoliai. Visi kiti liko kovoti už tėvynę. Dauguma pabėgėlių jau žinojo, kur vyks toliau, prie pasienio jų laukė atvykę artimieji, giminės, draugai ar bendradarbiai, kurie gyvena kitose šalyse.
Pabėgėliai renkasi saugesnes šalis
Anot Valdo, ukrainiečiai kol kas neskuba apsigyventi būtent Lietuvoje. Pasienio poste karo pabėgėlius pasitinka koordinatorė, ji klausia, į kokią šalį jie nori vykti. Dauguma ukrainiečių renkasi Vakarų šalis. Kodėl ukrainiečiai neskuba apsigyventi Lietuvoje? Atsakymas paprastas: tikrai ne todėl, kad jie nenorėtų, tačiau bijo, jog bėgdami nuo karo vėl neatsidurtų kito karo zonoje, nes niekam ne paslaptis, kad Rusijos agresija po Ukrainos gali būti nukreipta į Baltijos šalis…
Grįždami šilutiškiai ir klaipėdiečiai parvežė į Lietuvą keletą ukrainiečių. Vieni jų išlipo Vilniuje, jie apsigyvens pas draugus, kiti – Klaipėdoje, taip pat pas pažįstamus.
„Ketiname ir vėl važiuoti padėti sieną kirtusiems ukrainiečiams. Tik šiuo metu jau bandysime kitaip tai organizuoti. Reikėtų iš anksto, per socialinius tinklus, žmones susirinkti kontaktus, kur pabėgėliai norės apsigyventi“, – sakė pašnekovas. Anot jo, kol kas laukimas prie pasienio ilgai užtrunka, nes atvykę ukrainiečiai pirmiausia, jei tik gali, renkasi toliau vykti ieškoti prieglobsčio į kitas Vakarų šalis.
Valdas pasidžiaugė, kad pasienio punktuose karo pabėgėliai pasitinkami su didžiuliu rūpesčiu. Čia pat jie pamaitinami šiltu maistu, pagirdomi šilta arbata, sudarytos sąlygos pamiegoti. Specialiuose sandėliuose yra sudėta gausybė humanitarinės pagalbos: nuo higienos reikmenų, rūbų, iki maisto tiek kūdikiams, tiek suaugusiems. Visa tai bus išvežta į karo niokojamą Ukrainą. „Šiuo metu ten labiausiai trūksta vaistų, medicinos priemonių“, – sakė Valdas.
Valdas su draugu mano, jog kiekviena savivaldybė turėtų suruošti po vieną ar du didelius autobusus su vairuotojais. Tada būtų galima vykti prie pasienio paimti ukrainiečių, norinčių nuo karo grėsmės slėptis Lietuvoje. Toks procesas būtų gerokai paprastesnis bei taupesnis – nereikėtų keliems mažiems autobusiukams važiuoti ir deginti daugiau kuro. Be to, ir žmonių reikėtų mažiau, nes ne visi savanoriai vairuotojai gali kasdien vykti į Lenkijos pasienį. O ten žmonės laukia…
Vėliau sužinojome, jog rajono valdžia skiria autobusą ir kurą.
Ukrainiečiai bus gydomi kaip Lietuvos piliečiai
Kaip ukrainiečius, atvykstančius gyventi į mūsų rajoną, ketina pasitikti Šilutės medikai?
Ligoninės vadovas Algis Starkus sakė, kad emigrantams bus teikiamos medicininės paslaugos lygiai taip pat, kaip ir visiems Šilutės rajono gyventojams. Svarbiausia, kad jie būtų registruoti Migracijos departamento skyriuose. Jiems, kaip ir Lietuvos piliečiams, gydymas bus apmokamas iš Teritorinių ligonių kasų.
Paklaustas, ar Šilutės rajono medikai reiškia norą savanoriauti karo siaubiamoje Ukrainoje ir teikti medicininę pagalbą, A. Starkus sakė, jog kol kas tokį norą pareiškusių medicinos specialistų nėra.