Pusė šimto litų – už mažutėlio rūsio palubiu nutiestą vieną vamzdį, turintį skleisti šilumą, bet jos neskleidžiantį, – tai daug ar mažai? Tikrai nemažai, antraip Lauko gatvės 4 name gyvenančių trijų šeimų kantrybė nebūtų išsekusi.
Prieš kelerius metus individualią šildymo apskaitą įsivedusios šeimos nesupranta, kodėl turėtų mokėti dar po keliasdešimt litų ir už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai tos patalpos visiškai nešildomos.
Šilutiškiams dar keisčiau, kad kitų dviejų to paties namo šeimų, neturinčių individualios apskaitos, sąskaitose grafos „Bendrojo naudojimo patalpų šildymas“ apskritai nėra. „Kuo jie geresni už mus?“ – klausia pirmieji.
„Tokie Lietuvoje yra įstatymai. Ne mes juos sugalvojome“, – atsako „Šilutės šilumos tinklų“ atstovai.
Radiatorius atjungtas, vamzdžiai šalti
Lauko gatvės 4-ajame name yra 5 butai, bet sąskaitos už laiptinių ir sandėliukų „šildymo“ paslaugą šiemet šokiravo tik 3 iš jų šeimininkus.
Kaip nešokiruos, jei individualią šildymo apskaitą savo lėšomis įsirengę ir už šildymą sąžiningai mokantys žmonės priversti dar po keliasdešimt litų pakloti neva už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
Tų 3 butų šeimininkai nėra kokie užsispyrėliai, kurie be paliovos niurzgėtų apskritai prieš bet kokius mokesčius. Jie puikiai supranta, kad mokestis, pavyzdžiui, už nuolatinę techninę priežiūrą – būtinas ir dėl jo neprieštarauja. Neprieštaraudami mokėtų ir už laiptinės šildymą, jei ji būtų šildoma.
Bet žmonėms neaišku, kodėl privalu mokėti už laiptinėje kabantį, bet pačių sutarimu jau seniai atjungtą radiatorių, prie kurio pridėjus ranką skubi ją atitraukti – kad neprišaltų…
Nesuprantamas žmonėms ir jų sandėliukų „šildymas“. Vedžiodami po rūsius jie rodo palubėse kabantį po vieną izoliuotą vamzdį. Tas vamzdis irgi nė laipsnio šilumos nespinduliuoja. Žinia, sandėliukuose žmonėms šilumos ir nereikia, antraip kas iki pavasario liktų iš daržovių atsargų. Bet kodėl skaičiuojamas mokestis už sandėliukų „šildymą“?
Sumos už sausį sumušė rekordą
Gyventojai vedasi namo ir sukloja ant stalo savo pastarųjų kelių mėnesių sąskaitas, gautas iš UAB „Šilutės šilumos tinklai“.
21,02 lito – už spalio mėnesį, 36,79 Lt – už lapkritį ir 35,03 Lt – už gruodį – tiek už 12 kvadratinių metrų sandėliuką ir tą nupjautu radiatoriumi papuoštą laiptinę šilumos tiekėjai priskaičiavo 6-ajam butui.
O štai šių metų sausio sumelė visai iš kantrybės išvedė to buto šeimininkę. 56,75 lito kainavo moters sandėliuko „šildymas“.
3-iojo buto šeimininkams už sausį irgi teks pakloti gerokai daugiau nei 20 litų, žinoma, neskaitant mokesčio už buto šildymą. Panašios ir 4-ojo buto sąskaitos.
Likusių dviejų – 1-ojo ir 5-ojo butų sąskaitose juodu ant balto užrašyta, kad privalu mokėti tik už gyvenamųjų patalpų šildymą. Už sandėliukus ir laiptinę atskirų mokesčių nėra.
„Keisčiausia, kad kol nebuvome įsirengę individualios apskaitos ir dar kurį laiką po to toks mokestis mums nebuvo skaičiuojamas. Nauja grafa sąskaitose atsirado tik prieš kelis mėnesius“, – stebisi gyventojai.
Nepasakysi, kad jie tik redakcijų duris varsto, o patys nebando aiškintis, kas ir kaip. Lankė jie ir šilumos tiekėjų vadovą Algį Šaulį, rašė ir Seimo nariams, ir net Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Bet susidarė įspūdį, kad valdininkai vieni kitiems tuos jų laiškus siuntinėja, o galiausiai atgal į Šilutę parsiunčia.
„Apžiūrėti situacijos vietoje pas mus nė vienas „Šilumos tinklų“ specialistas net nebuvo užsukęs“, – piktinasi gyventojai.
Mokančių už laiptines yra ir daugiau
„Mes esame institucija, kuri nekuria įstatymų. Mes tik vykdome tuos įstatymus, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Seimas, ir dėl to dažnai sulaukiame nepasitenkinimo. Ne mus, o įstatymus reikia kritikuoti, mūsų atlikti skaičiavimai atitinka galiojančių teisės normų reikalavimus“, – taip pokalbį apie minėtą problemą pradeda „Šilutės šilumos tinklų“ Abonentinio skyriaus vadovas Viktoras Bučius ir juristė Birutė Žvirblienė. Ir kloja ant stalo krūvą įstatymų.
LR Šilumos ūkio įstatymas numato, kad daugiabučio namo, buto ar kitų patalpų savininkas privalo apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Trumpiau sakant, šilumos tiekėjai tikina, jog nesvarbu, kad laiptinė nešildoma, kad radiatoriai atjungti, mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą gyventojai vis tiek privalo.
Pasak „Šilutės šilumos tinklų“ specialistų, yra parengta ir Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodika. Joje numatyta, kad šilumos kiekis pastato šildymui skirstomas į naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui skirtą šilumos kiekį.
Namuose, kuriuose tėra viena laiptinė (kaip Lauko gatvės 4 name), rekomenduojama šilumos kiekio dalis bendrojo naudojimo patalpų šildymui yra 0,20 proc.
Beje, kuo mažiau name laiptinių, tuo didesnės sumos priskaičiuojamos jo gyventojams už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pasak V.Bučiaus, taip yra todėl, kad apšildyti mažesnį namą sunaudojama daugiau energijos, nes tokiame name butai turi daugiau išorinių sienų.
V.Bučius ir B.Žvirblienė patikina, kad ir neturintys individualios apskaitos gyventojai moka minėtą mokestį. Tiesiog jiems mokestis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, proporcingas kiekvieno buto dydžiui, įkalkuliuotas į bendrą sąskaitą. Tokia tvarka galioja visoje Lietuvoje, taip anksčiau mokėjo ir trijų minėtų butų šeimininkai.
Atjungusius apskaitą pastebi ne iš karto
Šilumos bendrojo naudojimo apskaitos metodika, pasak B.Žvirblienės, įsigaliojo 2005 metų liepos 22-ąją. Kodėl tuomet minėto namo gyventojams naujovė pradėta taikyti tik šiemet?
Pasirodo, šilumos tiekėjai dalinti suvartotos šilumos kiekį į gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų šildymą pradėjo tik praėjusį rudenį. Pasak V.Bučiaus, pradėjo po to, kai skųstis neteisingu skaičiavimu pradėjo tie „skriaudžiamieji“ – individualios apskaitos neįsivedę vartotojai. Mat iki tol individualią apskaitą turintieji už bendrojo naudojimo patalpų šildymą nemokėjo metų metus, o sumokėti už visus šilumos tiekėjams tekdavo jų kaimynams.
Dabar mokestis pradedamas skaičiuoti tada, kai sužinoma, apie individualią apskaitą įsivedusius butus. Sužinoma ne iš karto – vienus pastebi įmonės darbuotojai, apie kitus informuoja kaimynai, nors tai padaryti privalėtų buto savininkas arba namo administratorius.
Kodėl tada minėtųjų butų gyventojams naujovė trenkė it perkūnas iš giedro dangaus?
„Šiemet sausio 17-ąją jiems buvo išsiųstas raštas, kuriame išsamiai paaiškinta bendrojo naudojimo patalpų šildymo skaičiavimo tvarka“, – sako V.Bučius. Ir pateikia tokį raštą, pasirašytą įmonės vadovo A.Šaulio.
Gyventojai tikina, jokio rašto negavę. Tačiau šilumos tiekėjai pateikia ir pačių gyventojų pasirašytus įsipareigojimus.
„Įsipareigoju sudaryti sutartį su pastato šildymo sistemos prižiūrėtoju dėl papildomų išlaidų kitiems patalpų savininkams atlyginti, <…> įsipareigoju apmokėti pagal man pateiktą sąskaitą“, – be kita ko rašoma tuose įsipareigojimuose.
„Gal gyventojai patys užmiršo, ką prieš kelerius metus įsipareigojo ir pasirašė?“ – klausia V.Bučius.
Teismai priteisia mokėti
Ne šilutiškiai pirmieji sukilo prieš tokią ne visiems suvokiamą mokesčių skaičiavimo metodiką. Anot B.Žvirblienės, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje jau yra ne viena byla, nagrinėjanti panašias situacijas.
Teismas vadovaujasi šiandien galiojančiais įstatymais, t.y., nuostata, kad už bendrųjų patalpų šildymą tiekėjui turi apmokėti butų savininkai – bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Mokestis yra apskaičiuojamas pagal sunaudotą šilumos energijos kiekį to namo gyventojams, o sumos turi būti paskirstytos pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name. Ir baigta.
Pasirodo, Šilutėje tokių bylų kol kas nebuvo.
Turi kreiptis į VVTAT
Ar tikrai remiantis įstatymu, kuriame nurodyta prievolė visiems gyventojams mokėti už laiptinės ŠILDYMO paslaugą, šilumos teikėjai gali reikalauti mokėti ir už NEŠILDOMAS patalpas?
Tokį klausimą pateikėme Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Viešųjų ryšių atstovui Vitui Jonui Ūsui.
V.J.Ūsas sakė konsultavęsis su tarnybos Energetikos ir komunalinių paslaugų skyriaus specialistais. Jų nuomone, iš rašinyje pateiktos informacijos negalima įvertinti, ar teisingai paskirstoma šiluma aprašomame daugiabučiame name.
Specialistams neaišku, kodėl individuali šilumos apskaita įrengta tik keliuose namo butuose, o kodėl kituose butuose nebuvo įrengta. Neaišku, ar pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos techninę dokumentaciją yra numatyta individuali šilumos apskaita butuose.
„Kad tarnyba galėtų įvertinti situaciją ir pateikti savo išvadas, reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą. Suinteresuoti asmenys dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, – rekomenduoja V.J.Ūsas.
Gyventojai suskubo kreiptis ir ten. Jei naujienų bus, informuosime.
