Šilutiškių iniciatyvą dėl regiono heraldikos slopina uostamiestis

raitelesDar 2014 metų rudenį, pasitinkant Etnografinių regionų metus, į Mažosios Lietuvos savivaldybes kreipėsi Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo pirmininkas Virginijus Jocys, siūlydamas sukurti ir Heraldikos komisijoje patvirtinti Mažosios Lietuvos – penktojo Lietuvos etnografinio regiono – herbą ir vėliavą.

Savo heraldiką turi Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija, netrukus ją turės ir Suvalkija – beliko baigti tvarkyti dokumentus. Taigi pasiūlyta idėja dėl heraldikos pasirodė graži ir Mažosios Lietuvos regiono kultūros atstovams. Bet, pasirodo, ji ne taip lengvai įgyvendinama – organizaciniai reikalai ėmė strigti Klaipėdoje.

Šilutiškiai – pirmieji iniciatoriai

Priminsime, kad būtent Šilutės krašto kultūros bendruomenės suburti viso Mažosios Lietuvos regiono šviesuoliai 2013 m. gruodžio 6 d. surengtoje konferencijoje „Vardas Mažoji Lietuva – būti ar nebūti?..“ akcentavo nepriimantys nuo pokario jiems primetamo vakarų žemaičių pavadinimo ir nori oficialiai įtvirtinti šio krašto pavadinimą – Mažoji Lietuva. Nuo Atgimimo laikų kultūros žmonės stengiasi puoselėti šio krašto tikrąjį savitumą, kurį atspindi etninė architektūra, tautinis kostiumas, kulinarinis paveldas, muzikinis folkloras, tautosaka, papročiai ir kt.

Konferencijos dalyvių prašymas tąkart buvo išgirstas.

Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus visuotiniame susirinkime, vykusiame 2014 m. sausio 28 d., priimtas nutarimas siūlyti Kalbos komisijai Lietuvos vietovardžių sąrašą papildyti pavadinimu Mažoji Lietuva. Tų pačių metų sausio 30 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimo“, ir į Lietuvos vietovardžių sąrašą įtrauktas sudėtinis vietovardis Mažoji Lietuva. Šis vardas įrašytas dviem skirtingomis istorijos ir geografijos atžvilgiu reikšmėmis – pirmiausia kaip istorinės srities pavadinimas, antra – kaip vieno iš penkių dabartinės Lietuvos etnografinių regionų pavadinimas.

Parengė bendradarbiavimo sutartį

Mažosios Lietuvos regiono heraldikos patvirtinimo organizacinius klausimus vėl pirmieji ėmė spręsti šilutiškiai ir atliko visus sudėtingiausius formalumus.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės, jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su kai kuriomis mūsų regiono savivaldybėmis. Bet kol kas su numatytomis sąlygomis nesutinka uostamiestis, kuris, kaip žinia, priešinosi tam, kad regionas būtų pavadintas Mažąja Lietuva, o ne Klaipėdos kraštu.

Beje, anot V.Griškevičienės, Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo idėją palaikė ir Klaipėdos etnokultūros centro direktorė, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Nijolė Sliužinskienė.

Viename iš susitikimų ir buvo sutarta, kad reikėtų pasirašyti kultūrinio bendradarbiavimo sutartį tarp Mažosios Lietuvos regiono savivaldybių dėl organizacinio komiteto sudarymo ir nedidelių lėšų suformavimo idėjai įgyvendinti.

Šią sutartį parengė šilutiškiai ir jau sulaukė idėjos palaikymo iš Klaipėdos, Neringos ir Tauragės rajonų savivaldybių. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba iniciatyvos nepalaikė.

Klaipėdiečius tenkina ne visos sąlygos

Kultūrinėje bendradarbiavimo sutartyje numatyta, jog šio projekto koordinatore taptų Šilutės rajono savivaldybė, kuri ir parengė šį dokumentą.

Tačiau praėjusią savaitę posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nė nesvarstė klausimo dėl sutarties pasirašymo. Anot Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus atstovų, sumanymas uostamiesčio politikams bus pristatytas kitame artimiausiame posėdyje. Pasirodo, kad klaipėdiečius stabdo tai, jog projekto centru numatyta Šilutė.

Šilutiškių parengtai sutarčiai nepritaria Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitetas, o Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetas pritaria tik su pastaba, kuri iš esmės keistų kai kurias sutarties sąlygas.

Kadangi parengtu projektu domisi ir daugiau savivaldybių, bus diskutuojama ir ieškoma galimų situacijos sprendimo variantų.
„Mes niekur neskubame. Tai labai svarbus ir atsakingas sprendimas. Savaime suprantama, kad, priimant galutinius sprendimus, tarsimės su specialistais, heraldikos žinovais ir sieksime bendro rezultato“, – sakė Šilutės savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja V.Griškevičienė.