Šilutiškių nuomonės: ar žmona privalo rūpintis vyro poreikiais?

 

lyciu lygybe_4Lietuvoje vis dar priimtina manyti, jog žmona turi pareigą paklusti savo vyrui. Teiginiui, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (58 proc.). 41 proc. apklaustųjų mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. Su tuo nesutikti labiau linkusios moterys (51 proc.).

Tokius ir daugiau rezultatų dar vasaros pabaigoje parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atliktas tyrimas.

Domėjomės, kaip tokius tyrimo rezultatus vertina šilutiškiai, pritaria jie ar ne daugumos nuomonei.

 

Visuomenė į moters vaidmenį žvelgia tradiciškai

LGKT užsakė reprezentatyvią visuomenės apklausą norėdama išsiaiškinti, kaip žmonės suvokia smurto artimoje aplinkoje problemą bei šio reiškinio priežastis. Rezultatai parodė, kad visuomenė dar linkusi į moters vaidmenį šeimoje žvelgti tradiciškai: ji privalanti pasirūpinti vyro poreikiais. Teiginiui, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (58 proc.). 41 proc. apklaustųjų mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. Su tuo nesutikti labiau linkusios moterys (51 proc.).

Apklausos duomenys atskleidžia, kad visuomenė supranta, jog nepagarba gali prasidėti iš pirmo žvilgsnio „nekaltu“ elgesiu. 6 iš 10 šalies gyventojų sutinka, kad juokeliai apie moteris (pavyzdžiui, blondines) skatina nepagarbą joms. Tam pritaria 72 proc. moterų ir 58 proc. vyrų. Tačiau vieningo sutarimo dėl berniukų elgesio su mergaitėmis, kai šie tampo jas už kasų, kilnoja sijoną ar panašiai, – nėra. 45 proc. šalies gyventojų pritaria nuomonei, kad toks berniukų elgesys tėra nekaltas dėmesio rodymas. Priešingai mano 45 proc. respondentų.

Vieningo sutarimo nėra ir klausimu, ar vyrai agresyviai elgiasi dėl savo prigimties. Su tokiu teiginiu sutinka 37 proc. gyventojų, nesutinka – 53 proc.

Apklausa taip pat parodė, kad žmonės nežino, ar smurtą patiriantys asmenys gauna reikiamą pagalbą. 31,5 proc. apklaustųjų nežino, ar tokios pagalbos sulaukia smurtą patyrusios moterys, ir kur kas daugiau – 47 proc. gyventojų – nežino, ar tokią pagalbą gauna smurtą patyrę vyrai. Ir nors informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris kasmet daugėja (tai rodo didėjantis socialinių kampanijų šia tema skaičius ir augantis pranešimų skaičius), visuomenė vis dar nežino nieko arba žino labai mažai apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančius vyrus. Dalyvavusiųjų apklausoje nuomone, vyrai turėtų atvirai kalbėti apie šeimoje patiriamą smurtą. Šiam teiginiui pritarė 61 proc. vyrų ir 71,5 proc. moterų.

Artūras Mikalauskas, Šilutės r. policijos komisariato viršininkas:

mikalauskas arturas_policijos_virsininkas_pristatymasMan liūdna dėl tokios situacijos. Gyvenant kartu svarbiausia yra ne sutuoktinių ar partnerių pareigos ar teisės, o sutarimas, harmonija, puoselėjamos šeimos vertybės. Šiandien jau reikėtų nebe vertinti, o padaryti išvadas dėl tokių rezultatų.

Mano nuomone, daugumoje Lietuvos šeimų dar tebesiskirstoma pareigomis ir čia yra auklėjimo problemos. Jeigu vaikai matė tokį šeimos modelį, kur dominuoja jėga, reikalavimai, agresija, tai greičiausiai taip elgsis ir savo šeimose. Nepritariu jokiai agresijai ar veiksmams, kurie diskriminuoja vieną ar kitą pusę. Pagarba, meilė, pasiaukojimas, supratimas, pagalba vienas kitam – tai turėtų būti kiekvienos šeimos pagrindas.

2011 m. įsigaliojus Smurto artimoje aplinkoje įstatymui, situacija pradėjo keistis. Atsirado daugiau viešumo, atitinkamos institucijos pradėjo apie tai kalbėti, susikūrė institucijos teikiančios įvairią pagalbą nuo smurto nukentėjusioms aukoms, nustačius smurto požymius yra pradedami ikiteisminiai tyrimai. Pats svarbiausias pasiekimas, kad patyrę smurtą žmonės nebetyli, o kreipiasi pagalbos. Ypač daug pranešimų gaunama dėl fizinio smurto.

Tačiau reikia pripažinti, kad dar nemaža dalis mūsų visuomenės toleruoja smurtą, ypatingai seksualinį, kuris mūsų visuomenėje tebėra nediskutuojama tema. Manau, ir toliau reikia kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje ir jo neigiamas pasekmes ir tai reikia daryti ne tik su šeimomis, kur patiriamas smurtas, bet ir su visa visuomene, eiti į mokyklas, darželius.

Tomas Budrikis, Šilutės r. savivaldybės Tarybos narys:

JAUNIMO REIKALU_T_BUDRIKISVieningo atsakymo negali būti, nes kiekvienas vertina pagal savo arba tėvų, senelių pavyzdį. Manau, šiuo metu mūsų visuomenė yra ganėtinai išsivysčiusi, todėl suprantama, turi būti lygios teisės. Buities darbai turi būti pasiskirstyti proporcingai, bet tas taisykles turėtų nusistatyti kiekviena šeima. Moterys kartais gal daugiau tvarko namus, vyrai – automobilių reikalus ir panašiai. Apie prievartą mylėtis kalbos net negali būti. Nemanau, kad vyrai iš prigimties agresyvūs, agresyvių yra ir moterų ir vyrų. Tai gal labiau charakterio bruožas, kad žmogus užsidega kaip degtukas.

Apie smurtą artimoje aplinkoje reikia kalbėti daug, nes augantiems vaikams tai blogiausias pavyzdys: ką vaikas mato vaikystėje, yra linkęs kartoti.

Vilija Liatukienė, asociacijos „Šilutės šeimų klubas“ pirmininkė:

Statistika liūdna. Pirmiausia šeimoje turi būti pagarba vienas kitams, po to meilė. Pagarba pasirinkimo laisvei (seksualiniai santykiai, buitis ir kt.), atsakomybė prieš partnerį, tarpusavio supratimas. Visur turėtų būti harmonija, be jokio spaudimo. Apie vyrų agresyvumą, kaip įgimtą, normalų ir pateisinamą dalyką, negali būti nė kalbos.

Vilija LiatukieneKą daryti, kad būtų kitaip? Apie smurtą artimoj aplinkoj kalbėti sunku. Aukos jaučiasi kaltos, joms gėda prisipažinti, kad yra skriaudžiamos. Šiandien steigiamos įvairios pagalbos aukoms institucijos, bet nežinau, kiek tai efektyvu. Pradžių pradžia – ir gėrio ir blogio – yra šeimoje. Sąmoningumą reiktų formuoti ten. Bet kaip jį suformuosi, jei savigarba sutrypta ir vyrauja supratimas „tu privalai?!“.

Eivanas Maksvytis, programuotojas:

Eivanas Maksvytis_robotikos_dirbtuves

Liūdna jeigu vyrauja tokia nuomonė, panašu kad lygių galimybių visuomenės samprata dar nerado vietos mūsų kultūrinėje sąmonėje. 

Ar miesto ir kaimo gyvenviečių rezultatai panašūs? Kokia buvo šių tyrimų apimtis? Įdomu dėl objektyvumo, nes jeigu tai išties išsamus, visais požiūriais tyrimas, turime rimtų bėdų. Toks požiūris mano supratimu yra archaiškai primityvus, jis liudija apie elementarios pagarbos sau ir kitam stygių.

Ar sveika taip žiūrėti į kitą žmogų? Mūsų valstybės prezidentė buvo moteris, tai jeigu ji būtų buvusi 

Niekas nėra iš prigimties agresyvus, tiesiog yra žmonių kurie turi rimtų savikontrolės ir disciplinos problemų, kurių greičiausiai nei sugeba, nei nori spręsti. Už smurtą artimoje aplinkoje yra baudžiamoji atsakomybė, tad ką dar apie tai kalbėti? O jeigu žmogus to nesupranta, galbūt tik kalėjimo gultas ištiesins jo suvokimą.

Irena Budvytienė, grožio specialistė:

Irena BudvytieneDaugumos lietuvių nuomonei, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi nepritariu, buitimi rūpintis turi visi šeimos nariai. Nepritariu ir nuomonei, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. Manau, kad seksas – dviejų žmonių bendras susitarimas, kada ir kokiu būdu tai turi vykti.

Kad visuomenės požiūris pasikeistų, turime šviesti visuomenę, kalbėti atvirai ir daug, padėti moterims, patyrusioms 

smurtą artimoje aplinkoje. Manau, labiau save gerbiančią moterį vyrai taip pat gerbia labiau. Galvoju, kad šeimoje, kur moteris viena rūpinasi buitimi (ir vyru) užauga mergaitės, kurios vėliau elgsis savo šeimose taip pat kaip ir jų mamos. Todėl svarbu šviesti ir jaunus žmones.

 

 

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.