Šilutiškių šeima džiaugiasi antrą automobilį pakeitusi elektriniais dviračiais

Šilutėje gyvenanti Rudžių šeima pasinaudojo LR aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos projektų valdymo agentūros administruojama priemone ir gavo tūkstančio eurų kompensaciją už taršaus automobilio sunaikinimą.
Traksėdžių kaimą patogiai galima pasiekti nauju pėsčiųjų ir dviračių taku.

Gautą kompensaciją šilutiškiai investavo į du elektrinius dviračius. Prabėgus daugiau nei pusmečiui nuo pakeistos transporto priemonės, pašnekovai tikina teigiamai vertinantys priimtą sprendimą: dažnesnės kelionės dviračiu ne tik malonios ir naudingos sveikatai, bet ir padeda sutaupyti nemažai šeimos biudžeto.

Dviračiai – ne tik laisvalaikiui, bet ir kelionei į darbą

Laura Rudienė pasakoja, kad jos šeimoje dviračiai – jau seniai pamėgta ir intensyviai naudojama transporto priemonė. Tiesa, ilgą laiką šilutiškiai ją rinkdavosi tik pramoginėms savaitgalio kelionėms. Itin mėgstamas Rudžių maršrutas – Šilutė–Rusnė, tačiau vien pamariu aktyvūs keliautojai neapsiriboja. Dažnai įprastus ar elektrinius dviračius, paspirtukus vienuolikmetę dukrą auginanti šeima vežasi į Klaipėdą, Palangą ar Platelius. Nors, pasak pašnekovės, didžiausias dviračių entuziastas šeimoje yra jos vyras, ilgainiui aktyvus laisvalaikis įtraukė visą šeimą.

L. Rudienės teigimu, sąlygos važinėti bemotorėmis transporto priemonėmis gerėja tiek Šilutėje, tiek kitose jų aplankytose Lietuvos vietovėse: „Mūsų miesto infrastruktūrą vertinu gerai: nors dar kai kur trūksta takų atkarpų, iš esmės keliauti dviračiu – patogu“.

Šiandien pašnekovės šeima dviračiu važiuoja jau ne tik savo malonumui – jis tapo kasdiene susisiekimo priemone. „Sužinoję apie mokamas kompensacijas už taršaus automobilio sunaikinimą, su vyru apsisprendėme šeimoje pasilikti tik vieną mašiną, o antros atsisakyti. Sprendimas pasiteisino: įsitikinome, kad turėti du automobilius tikrai nėra jokios būtinybės“, – teigia L. Rudienė.

Be to, naudojimasis automobiliu tiesiogiai susijęs su oro kokybe. Pirmojo karantino metu, kai įsigaliojo judėjimo apribojimai, šalies miestuose kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentracijos sumažėjo maždaug 30–50 proc. Šis rodiklis patvirtina, kokį neigiamą poveikį oro kokybei turi automobiliai, kuriais važinėjame dažnai net kai nebūtina.

Nors Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kuriame dirba pašnekovė, įsikūręs pačiame mieste, o jos vyro darbovietė yra užmiestyje, Traksėdžiuose, būtent sutuoktinis dažniausiai mina į darbą.

Atsisakius automobilio daug sutaupoma

Kelionės pėsčiomis ar dviračiu neabejotinai palankios sveikatai – pasyvus gyvenimo būdas sukelia daugybę lėtinių ligų, kurių galima išvengti tiesiog daugiau judant. Tačiau tai ne vienintelis argumentas, kodėl verta apriboti keliones automobiliu. Kylant degalų, paslaugų kainoms auga išlaidos automobiliui. „Suprantama, atsisakę antro automobilio pajutome teigiamų pokyčių šeimos biudžete – juk kainuoja ne tik degalai, bet ir automobilio draudimas, eksploatacija, techninės apžiūros, o tai – nemažos sumos“, – paaiškina L. Rudienė.

„Eurostat“ duomenys rodo, kad lietuviai patenka tarp daugiausiai transportui išleidžiančių Europos Sąjungos gyventojų. Akivaizdu, kad pomėgis keliauti nuosavu automobiliu brangiai kainuoja, todėl norint sutaupyti verta dažniau rinktis važiavimą dviračiu, vaikščiojimą ar viešąjį transportą. Tačiau tam, žinoma, reikia sukurti tinkamą infrastuktūrą: Šilutėje jau dabar yra rekonstruotos šešios gatvės, atnaujinta šaligatvių danga, apšvietimas ir įrengtos pėsčiųjų judėjimui skirtos juostos. Taip pat pokyčių yra ir šalia Šyšos upės – dabar čia galima pasivaikščioti naujai įrengtais pėsčiųjų takais.

Daug dėmesio bus skiriama ir elektra varomų automobilių infrastruktūros plėtrai, nes iki 2030 metų mieste planuojama įrengti apie 30 elektromobilių įkrovimo stotelių.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.