Šilutiškius piktina augantis Savivaldybės vadovų apetitas

valdzia siluteje klausia DSCN0009Pratrūko ir gerbiamas Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kai šilutiškiams pristatydamas 2015 metų veiklos ataskaitą gavo žodinį antausį nuo aštrialiežuvio Rimanto Jaruškevičiaus. Mat pastarasis neslėpė pasipiktinimo, kad toks ataskaitų teikimas yra priverstinis, netikras ir nenuoširdus. „Kas trukdo merui su žmonėmis bendrauti tiesiogiai ir ataskaitas duoti dažniau, kas vieną ar tris mėnesius? O dabar tokie susitikimai – akivaizdžiai parodomieji“, – dėstė R.Jaruškevičius.

Merui pasisekė, kad jo dešinėje tąkart sėdėjo prie visų valdžių pritampantis, šiuo metu Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Pastarasis padėjo karštą ataką atremti, peikdamas visas ankstesniąsias valdžias ir oponuodamas į merui pateiktus klausimus apie švietimo tinklo optimizavimą, Rusnėje greit atsirasiantį apžvalgos bokštą, biudžeto skolas ir į tai, kodėl Savivaldybės administracijos vadovų apetitas nenumaldomai auga… 

Pajudės projektai

Vienas iš pagrindinių mero V.Laurinaičio pristatytų nuopelnų buvo apie tai, jog pagaliau sėkmingai lopomas Savivaldybės administracijos biudžetas. Per 1,5 metų valdžia sugebėjo įsisenėjusias skolas sumažinti per 13 mln. eurų, todėl ir bankai su Savivaldybe pradėjo kalbėtis – dabar jau leidžia perskolinti paskolas, taip sumažinant palūkanas nuo 3,5 iki 1,5 proc.

Geri 2015-ieji buvo ir dėl „minkštųjų“ reikalų, tai yra paruošta nemažai dokumentų, kad būtų galima vykdyti projektus ir gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Anot V.Laurinaičio, kai kurie projektai jau šiemet bus pradėti vykdyti.

Kadangi Šilutės miestas yra įtrauktas į tikslinę integruoto vystymosi teritoriją, jam skirtas 7 mln. Eur didesnis finansavimas. Šiemet, pasak mero, jau galima tikėtis ir kiek didesnio finansavimo iš regioninei plėtrai skirtų lėšų.

Rajono vadovas žadėjo, kad pagaliau pajudės Šilokarčemos kvartalo tvarkymo projektas, Tilžės ir Lietuvininkų  gatvių renovacija, miesto apšvietimo tvarkymas. Jau liepą turėtų prasidėti naujojo Sporto ir pramogų komplekso statybos.

Toliau bus vykdoma daugiabučių namų renovacija, taip pat tikimasi, jog pavyks iki galo renovuoti bent vieną miesto daugiabučių namų kvartalą, sutvarkant kiemus, automobilių ir žaliąsias aikšteles.

Neišvengiami skauduliai

Neišvengiamas dalykas, anot V.Laurinaičio, yra švietimo tinklo optimizavimas. Dabartinis tinklas – per didelė našta rajono administracijos biudžetui. Kasmet mažėja mokinių, tuštėja švietimo įstaigų patalpos, už kurias reikia mokėti didžiulius mokesčius, taip pat neadekvačiai sustingęs yra ir mokytojų skaičius, kuris turėtų lygiai taip pat mažėti, jei į mokyklas ateina vis mažiau vaikų.

Nenormalu, pasak mero, jog Šilutėje po vienu stogu veikia viena su kita konkuruojančios dvi medicinos įstaigos.valdzia siluteje jaruskevicius DSCN0006

„Visoje respublikoje galimi tokių įstaigų sujungimo variantai, bet Šilutėje – ne. Manau, kad būtų geras sprendimas sujungti Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą ir Šilutės ligoninę. Mums nereikia dviejų vadovų, dviejų finansininkų, dviejų laboratorijų“, – sakė V.Laurinaitis. Anot jo, kalbos apie neteisėtą tokių medicinos įstaigų sujungimą yra tik vienos įstaigos vadovo noras išlaikyti savo šiltą kėdę. Šilutės PSPC kolektyvas sutinka, jog būtų sujungtos įstaigos, to pageidauja ir Šilutės greitosios medicinos pagalbos skyrius.

V.Laurinaitis tvirtino, jog pastarojo skyriaus darbuotojai jaučiasi skriaudžiami, nes jiems skirtos lėšos yra naudojamos tam, kad išsilaikytų Šilutės PSPC.

Apie kriminogeninę Šilutės seniūnijos situaciją kalbėjo Šilutės policijos komisariato naujasis vadovas Artūras Mikalauskas. Pareigūnas pasidžiaugė, jog su policininkais glaudžiai bendradarbiauja seniūnija, kuri paskolina reikiamos technikos, pataria. A.Mikalauską džiugina ir tai, jog Šilutės seniūnijoje veikia 8 saugios kaimynystės, talkina 10 policijos rėmėjų.

Pasak PK viršininko, Šilutės seniūnijoje, kuri yra didžiausia rajone, užregistruojama iki 67 proc. visų pranešimų apie nusikalstamas veikas. Nusikaltimų statistikoje vyrauja vagystės (apie 40 proc.) ir smurtas artimoje aplinkoje. Net 99 proc. atvejų smurtaujama šeimose, kuriose girtuokliaujama. Pareigūnai kalbėsis su maitinimo įstaigų ir parduotuvių savininkais, kad išgėrusiems asmenims nebūtų parduodamas alkoholis.

A.Mikalauskas žadėjo stengtis gauti papildomą finansavimą, kad savaitgaliais rajone budėtų ne du, kaip iki šiol, pareigūnų ekipažai, o bent trys ar keturi. Taip pat ketinaMA suskirstyti seniūnijos teritorijas pagal gyventojų skaičių ir priskirti jas kuruoti konkrečiam policininkui. Taip būtų išvengta gyventojų „varinėjimo“ nuo vieno pareigūno pas kitą, ir vienas pareigūnas suteiktų visas paslaugas svarbiausiais žmogui klausimais.

Nepatogūs šilutiškių klausimai

Valdžios vyrų ramybė išsiderino, kai buvo suteiktas žodis besiklausantiems ataskaitos šilutiškiams. Pirmasis pluoštą klausimų pažėrė R.Jaruškevičius. Pirmiausia šilutiškis pasiteiravo mero nuomonės, ar nereikėtų suteikti galimybės gyventojams tiesiogiai rinkti ne tik rajono merą, bet ir seniūnus. Aiškaus atsakymo iš mero taip ir nepavyko išgirsti.

Antras R.Jaruškevičiaus klausimas buvo, jo žodžiais tariant, apie ketinimą Rusnės saloje pastatyti iki 30 m „kaminą“. Nenuorama šilutiškis turėjo omeny šiuo metu diskusijų objektu tapusį apžvalgos bokštą, kuris, kaip planuojama, turėtų atsirasti prie Atmatos upės žiočių. Pasak R.Jaruškevičiaus, toks bokštas būtų „siaubinga žala gamtai ir vietos grožiui“, o prieš darydama sprendimus valdžia turėtų ir gyventojų nuomonės išklausyti.

„Jei gausim finansavimą, tegu toks bokštas stovi. Geru žodžiu visi minės ir grožėsis“, – atsakė V.Laurinaitis, pridurdamas, kad demokratija rajone prie gero neveda. Kitaip tariant, jei nori sugadinti reikalą, klausk gyventojų nuomonės. Anot mero, akivaizdus netobulos demokratijos pavyzdys yra Rusnės specialioji mokykla, kurioje šiuo metu besimoko 68 mokiniai, o įstaigos patalpos siekia net 8 tūkst. kv. m. Šios ugdymo įstaigos išlaikymas Savivaldybės biudžetui kainuoja didžiulius pinigus, o didesnio finansavimo iš ministerijos tikėtis neįmanoma, nes, mažėjant vaikų skaičiui, traukiasi ir mokinio krepšelio lėšos. Tad, bandydama išlaikyti beveik tuščias patalpas, šiandien Rusnės specialioji mokykla turi per 40 tūkst. Eur. skolos, kuri gula ant Savivaldybės pečių.

Priekaištai dėl valdžios išlaidavimo

Šūsnį klausimų pateikė verslininkas, buvęs Seimo narys Audrius Endzinas. Anot jo, neaišku, kur taip „tobulai“ skirstydama biudžetą Savivaldybės administracija panaudoja pinigus, surinktus už įvairias baudas. Taip pat A.Endzinas nesusiturėjo ir dėl prabangių administracijos darbuotojų poreikių – už tūkstantines sumas perkamų išmaniųjų telefonų, naujų automobilių, kurie naudoja nepigų kurą, ir nė kiek nemažėjantį savivaldos darbuotojų skaičių, kai tuo tarpu gyventojų rajone tik mažėja.

Nepraslydo naujosios mero patarėjos etato įsteigimo klausimas. Anot salėje sėdėjusių šilutiškių, ar būtina kurti naujus etatus, kurie jokios naudos neduoda, o tik didina valdžios išlaikymo išlaidas.

Į tai V.Laurinaitis atkirto, jog jis turi tik vieną patarėją, kurios atlyginimas nėra didelis (apie 1425 Eur neatskaičius mokesčių), kai kaimyninių rajonų merai patarėjų turi po kelis: Kretingoje, Šilalėje – po du, o Tauragėje – net tris.   Tačiau tai šilutiškių nenuramino, jie pasiūlė taupyti atsakingiau ir mero patarėją pasodinti prie „Vieno langelio“ ir taip sutaupyti dar daugiau pinigų.

Įsiplieskus aistroms nesusiturėjo lankstusis V.Pozingis, kuris užstojo merą, jog esą A.Endzinas užsiima tiesiog politikavimu. Anot V.Pozingio, pats A.Endzinas turėjo galimybę racionaliau spręsti administracijos darbuotojų situaciją, kontroliuoti išlaidas ir kurą, kai buvo rajono politiku, bet kažkodėl to nedarė.

Pokalbis įvyko ir dėl žurnalistų padėties informuojant apie Savivaldybės administracijos darbą. Kaip žinia, neseniai iš valdžios atstovų susirinkimų keli žurnalistai buvo išprašyti, ir to uoliai ėmėsi mero patarėja.

Anot V.Pozingio ir V.Laurinaičio, nėra ko žurnalistams visur landžioti, kai vyksta darbiniai pasitarimai – jie nėra skirti spaudai. O visi kiti posėdžiai – atviri visiems.

Vyresnių vaikų mokykliniai autobusai neveža

Skaudžią problemą iškėlė Laučių kaimo bendruomenės pirmininkė Sonata Dauskartė. Ji rajono vadovams priminė situaciją, kai prieš kelerius metus buvo uždaryta Laučių M.Hofmano pagrindinė mokykla. Mokinių tėvams tuomet buvo pažadėta, jog jų vaikams bus užtikrintas pavėžėjimas iki švietimo įstaigų mieste. Tačiau šiuo metu mokykliniu autobusiuku reguliariai vežami tik pradinukai, o penktokas ar šeštokas po pamokų turi slampinėti po Šilutę ir laukti maršrutinio autobuso. Anot laučiškės, tokia situacija yra vaikams nesaugi, nes, pavyzdžiui, jos sūnus jau keliskart nukentėjo – tiesiog buvo apiplėštas.

Moteris problemą dėl pavėžėjimo bandė spręsti ir kreipdamasi į mokyklos direktorių, ir į Švietimo skyriaus vedėją, bet iš jų išgirdo tik vieną atsakymą: jog tai – jos asmeninis reikalas.

Meras ir direktoriaus pavaduotojas prisipažino, jog jiems ši žinia – naujiena. Jie pažadėjo pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų dėl mokinių atvežimo iš kaimiškųjų vietovių į miesto mokyklas ir parvežimo į namus. Anot vadovų, pirmiausia už vaikų saugumą turi būti atsakingi švietimo įstaigų pedagogai, jie turi užimti vaikus, kad pastarieji neslampinėtų po miestą, kol atvyks maršrutinis autobusas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.