„Šilutės naujienos“ pakalbino keletą rajono ūkininkų ir pasiteiravo, koks šiemet jų derlius ir ko galima tikėtis nuėmus laukuose dar likusias gėrybes.
Derlius nedžiugina
Kai kalbėjomės su pirmuoju pašnekovu, ūkininku iš Saugų Donatu Jauniumi, mūsų krašte buvo tik ką nustojęs merkti kasdieninis lietus, o laukuose jau varpas svėrė prinokę javai.
„Stovim, laukiam, dar drėgni grūdai… Kai tik nustojo lyti, nusikūliau pirmuosius grūdus. Jie bus sėklai. Tačiau dabar kasdien einu ir perkasinėju, nes grūdai labai drėgni“, – apie kasdienį šių dienų rūpestį dalijasi Donatas.
Pašnekovas atsimena, kad pernai tuo pačiu metu buvo gerokai geriau, nes rugpjūtį laikėsi kaitra ir sausra, tad kūlimas ėjosi sklandžiai. O šiemet, anot pašnekovo, panašu, kad tik grybauti tinkamas metas. Prisiminė jis ir vasaros pradžioje buvusią sausrą, kuri tiek daug atnešė išbandymų. Pirmasis – nepavyko nieko prišienauti, tad teko net laikytus galvijus parduoti. „Jau pernai teko papildomai pirkti šieno žiemai, o šiemet jo iš viso nesurinkom. Tad pirkti visą šieną – tikrai per brangu, todėl ir pardaviau visus galvijus“, – sielojasi Donatas.
Dairydamasis po javų laukus ūkininkas džiaugiasi tik tais ploteliais, kurie buvo drėgnesni, nes ten sausra nepridarė daug žalos, o kur buvo sausiau – tuščios varpos. Javai – ne vienintelis ūkininko derlius. Donatas dar augina ir bulves. Tiesa, nors jas per patį žydėjimą ir pakando birželio šalna, tačiau pavyko „iš numirusių“ prikelti ir užauginti visai nemenkus vaisius. „Bulvių yra ir gražių, ir didelių, bet gana greitai jos genda šįmet…“ – sako pašnekovas.
Neblogai kol kas su garstyčių derliumi, mat jos buvo sėjamos po sausros. Kalbėdamas apie savo dienų aktualijas ūkininkas Donatas nėra visai pesimistas. Jis sako, kad svarbu, jog tik gamta leistų į laukus įvažiuoti ir nuimti, kas juose liko.
Bulvių derlius neprastas
Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Vanagių kaime gyvenantis ūkininkas Tomas Bartkus kol kas labai džiaugiasi savo užaugintų bulvių derliumi. Tiesa, nors jos po birželio šalnų, kurios užklupo per patį žydėjimą, daug vilties nedavė, tačiau vėliau atsigavo. O ir patys gumbai – gana dideli. „Šiemet net geresnis derlius nei pernai“, – sako Tomas.
Labai stipriai nesisieloja dėl bulvių derliaus ir ūkininkas Alvydas Degutis iš Laučių kaimo. Anot jo, kurie plotai birželį labiau apšalo – prastesnis derlius, kur šalnų nekliuvo – geriau. Ypač gerai užaugo tos, kurios buvo pasodintos iš padaigintos sėklos.
Vertindamas javų derlių A. Degutis sako, jog vasariniai grūdai – labai prasti, nes jie daugiausia ir turėjo atlaikyti iššūkių. Na, o žieminiai – neblogi.
„Išplovė“ grūdus
Vainutiškis ūkininkas Jonas Ercius šiemet susidūrė su dar niekada neturėta patirtimi. Jo laukuose, kurie užima apie 300 ha, užaugę žieminiai javai pirmą kartą tokios kokybės – prilyginti tik trečiai klasei, tai yra pašariniams. Paklaustas, kodėl taip atsitiko, ūkininkas sako, kad, matyt, nepastovios gamtos išdaigos, liepos lietus ir nulėmė grūdų kokybę – juos tarsi „išplovė“, o tai reiškia, kad grūde yra mažai baltymų.
Be to, kad reikia javus kulti laukuose, ūkininkas dar rugpjūtį įnirtingai ir šienauja, nes vasaros pradžios sausra to neleido padaryti. „Kai birželį buvo šienapjūtė, iš vieno hektaro tik du ritinius šieno tepavyko gauti, todėl dabar ir skubam surinkti šieną“, – sako Jonas.
Anot jo, ir kam čia bepasiguosi, kad taip atsitiko su visais derliais, ką čia bepadarysi? „Negana to, kad ir šiemet teko gerokai brangesnes trąšas pirkti, ūkininkavimas visada buvo loterija, kuri priklauso didžia dalimi nuo gamtos“, – sako Jonas.
Tačiau ir šis pašnekovas nėra pesimistas, jis džiaugiasi, kad dar yra sveikatos, kad derliaus, koks jis bebūtų, bet yra. O nuotaika, anot jo, taip pat priklauso nuo gamtos: kai šviečia saulė – ji gera, kai lyja – vietos neina rasti. Baigdamas pokalbį Jonas sakė, kad šiuo metu jo dienos – kaip šventė, nes saulė šviečia, darbų daug, tad reikia tik spėti suktis ir viską nuimti.