Dabar jų čirenimą išgirstame vasarį, o šiemet girdėjome net vasario pirmoje pusėje. O štai kovo 13-ąją sulaukėme pirmųjų gandrų, tačiau iki gandro dienos – kovo 25-osios jų buvo dar labai mažai. Būdamas Lietuvos nacionaliniu paukščiu, jis, ko gero, labiausiai visų pastebimas, visuomet sutinkamas džiaugsmingai, o rudenį išlydimas su liūdesiu. Jie visi gimtinėn sugrįžo balandžio pradžioje.
Paskui gandrus suskubo pečelindos, bet nei nendrynų paukščių – nendrinukių, nei lakštingalų, deja, vis dar nesulaukiame. Rusnėje, Uostadvario prieigose, Vytautas sako jau matęs šelmenines kregždes, lizdan sugrįžo ir langinė kregždė, kuri, beje, pasirodydavo tik gegužę. Ant Ventės švyturio, ties ornitologijos muziejaus stogu yra sulipdyta apie 150 langinių kregždžių lizdų, kurie netrukus bus apgyvendinti žvitriųjų naujakurių.
„Miškuose paukščių dar tikrai mažoka, – sako Vytautas, – tik kikilis, strazdas ar liepsnelė tarp medžių kartas nuo karto šmėsteli, nes šilumos akivaizdžiai stinga. O ir plukių žiedų ten dar nerasi nė su žiburiu. Anksčiau šiuo metu prie Šilutės jau žydėdavo kaukazinės slyvaitės, kai kurie pamariškiai jau ir maudytis bandydavo. Dabar gi tik forzicijos kukliai skleidžia gelsvus žiedelius, dvejodamos ir abejodamos, ar verta“.