„Kai kalbame apie prevenciją, dažnai girdime apie tymus, kokliušą ar gripą, bet stabligė ir difterija lieka šešėlyje. Deja, jos sugrįžta per mirtinus atvejus“, – sako D. Razmuvienė.
Skaičiai verčia susimąstyti
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinacija per pastaruosius 50 metų išgelbėjo daugiau nei 154 milijonus gyvybių, iš jų du trečdaliai – vaikų. Tačiau vakcinacijos apimtys dar nepasiekia rekomenduojamų lygių. Europa susiduria su vadinamuoju vakcinacijos nuovargiu – visuomenės dalis nebeskuba rūpintis skiepais, manydama, kad pavojus atitolęs.
Lietuvoje ši tendencija taip pat jaučiama – 2024 m. užfiksuoti 3 stabligės atvejai, vienas baigėsi mirtimi. Difterijos atvejis Latvijoje dar kartą priminė, kad šios infekcijos vis dar kelia pavojų. Skaudžių netekčių būtų išvengta, jei žmonės būtų pasiskiepiję arba laiku atlikę palaikomąją vakcinos dozę.
Stabligė
Stabligės bakterijos – nematomos, jos gyvena dirvoje, ant rūdžių, todėl bet koks įbrėžimas ar žaizda gali tapti vartais į pavojingą infekciją. Liga pasižymi raumenų spazmais, surakintu žandikauliu, kvėpavimo sutrikimais ir gali greitai baigtis mirtimi.
„Žmonės galvoja, kad stabligė gresia tik tiems, kurie dirba žemės ūkio darbus. Tačiau užsikrėsti galima ir buityje – pakanka mažo įdrėskimo, per kurį patenka bakterijų sporos. Jos atsparios aplinkos veiksniams ir dirvožemyje gali išlikti keletą metų“, – sako D. Razmuvienė.
Vaikai nuo stabligės, kokliušo ir difterijos skiepijami nuo 2 mėn. iki 16 m. Suaugusiesiems, siekiant išlaikyti imunitetą, rekomenduojama šiuos skiepus kartoti kas 10 metų. Lietuvoje 25 m. ir vyresni asmenys gali nemokamai atsinaujinti apsaugą nuo stabligės ir difterijos.
Persirgus šiomis ligomis natūralus imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai išlieka būtina apsaugos priemone. Didžiausia rizika susirgti stablige kyla tiems, kurie niekada nesiskiepijo, buvo paskiepyti nepilnai arba negavo palaikomųjų vakcinos dozių. Dažniausiai serga vyresni žmonės, pernai miręs asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų grupei.
Difterija
Difterija plinta oro lašeliniu būdu ir gali sukelti kvėpavimo takų nepraeinamumą dėl atsirandančių plėvių ant ryklės, tonzilių, gomurio, taip pat širdies bei nervų sistemos pažeidimus. Nors vaikystėje daugelis buvo paskiepyti, suaugus imunitetas silpnėja. Latvijoje užfiksuotas neskiepyto vaiko mirties atvejis parodė, kaip greitai ši liga gali progresuoti. Tai itin klastinga, nes pradžioje ji gali atrodyti kaip paprastas gerklės skausmas, tačiau per kelias dienas situacija tampa kritinė.
Pernai Lietuvoje nefiksuota difterijos atvejų, tačiau Europoje per pastaruosius metus jų registruota keli šimtai.
Vis dar susiduriama su nuostaba, kai žmonės sužino, jog reikalinga revakcinacija arba palaikomoji vakcinos dozė nuo tam tikrų ligų. Nors gyvename laikais, kai vakcinos prieinamos ir efektyvios, abejingumas arba žinių stoka tampa didžiausiu rizikos veiksniu.
„Mes galime kontroliuoti tokias ligas kaip stabligė ar difterija. Tačiau tam reikia neužmiršti, kad imunitetas po vakcinacijos nėra amžinas“, – sako ekspertė.
BNS inf.