Daugelis Lietuvos gyventojų eurą pasitiko pozityviomis nuotaikomis ir atsikratę išankstinių baimių. Sausio viduryje atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, euro šalininkų skaičius Lietuvoje pagausėjo iki 60 proc., o skeptikų – sumažėjo iki 24 procentų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų įsitikinę, jog euro įvedimo pasekmės Lietuvai bus teigiamos. Priešingai mano vos du iš dešimties gyventojų – 2,5 karto mažiau nei 2014 m. rugsėjį.
Pasak ekspertų, pagerėjusius visuomenės lūkesčius lėmė sklandus euro įvedimas ir asmeninė gyventojų patirtis, pirmosiomis metų savaitėmis išsklaidžiusi nerimą dėl kainų augimo ar galimų klaidų atsiskaitant naująja valiuta.
Nepatogumų patyrė vos 5 proc. gyventojų
Nors šių metų pradžioje būta signalų apie gyventojų eiles valiutos keitimo vietose, tačiau sausio viduryje atliktos apklausos metu vos vienas iš dvidešimties respondentų sakė asmeniškai susidūręs su problemomis ar sunkumais dėl litų keitimo į eurus.
Net 86 proc. iš apklaustų 1000 gyventojų teigė, jog euro įvedimo procesas buvo sklandus. Priešingai manančių tebuvo 8 procentai, tai – dvigubai mažiau nei prieš metus Latvijoje.
Pasak ekspertų, sklandžiai praėjęs dviejų valiutų galiojimo laikotarpis prisidėjo prie palankesnio gyventojų požiūrio euro atžvilgiu.
„Natūralu, kad daugelis gyventojų su nerimu laukė dviejų valiutų galiojimo periodo, kuris kėlė apgavysčių ir apsiskaičiavimų riziką. Jam pasibaigus gyvenimas vėl grįžo į įprastas vėžias, ir tai pasireiškė geresniais euro vertinimais“, – sakė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė.
Neigiamas prognozes pakeitė optimizmas
„Swedbank“ banko vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės nuomone, pasikeitus valiutai gyventojai įsitikino, kad jų perkamoji galia dėl to nesumažėjo, kainos staiga nepašoko, o santaupos taip pat neprarado savo vertės. „Tai greičiausiai leido vietoj menamų trūkumų įžvelgti tokius privalumus kaip valiutos keitimo kaštų išnykimą“, – sakė V.Šečkutė.
Tyrimų duomenimis, per beveik dvejus metus Lietuvos visuomenės požiūris į euro įvedimo pasekmes pasikeitė iš esmės. 2013 m. balandį 55 proc. šalies gyventojų manė, kad euro įvedimo pasekmės Lietuvai bus neigiamos. Praėjusių metų rugsėjį negatyvias prognozes pateikė jau mažiau nei pusė, o š.m. sausį – vos penktadalis gyventojų.
Tuo tarpu gyventojų, teigiančių, jog euro įvedimo pasekmės valstybei bus teigiamos, padaugėjo nuo 35 proc. 2013 m. balandį iki 63 proc. š.m. sausį.
Šiemet pirmą kartą didesnė gyventojų dalis pasisakė ir apie asmeninę euro įvedimo naudą. 54 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad euro įvedimo pasekmės asmeniškai jiems bus naudingos. Priešingos nuomonės laikosi 22 proc. gyventojų – dukart mažiau nei prieš keturis mėnesius.
Informacijos apie eurą pakanka 92 proc. gyventojų
„Eurobarometro“ duomenimis, net 92 proc. gyventojų š.m. sausio mėnesį teigė esantys gerai informuoti apie eurą. Tuo tarpu 2014 m. balandį pakankamai informacijos apie eurą turėjo vos penki, o rugsėjį – septyni dešimtadaliai gyventojų.
Pagal gyventojų informuotumą apie eurą Lietuva aplenkė kaimynines Latviją ir Estiją. Šiose šalyse iškart po euro įvedimo atitinkamai 89 proc. ir 87 proc. gyventojų teigė esą pakankamai informuoti apie naująją valiutą.
Vieni didžiausių euro šalininkų – estai
Anksčiau į euro zoną įstojusių šalių patirtis rodo, kad praėjus keliems mėnesiams ar net keleriems metams po euro įvedimo visuomenės palankumas bendrosios ES valiutos atžvilgiu dar labiau išauga.
2013 m. balandį 54 proc. Latvijos gyventojų buvo įsitikinę, jog euro įvedimas valstybei atneš neigiamų pasekmių. Tačiau penai rudenį, kai Latvija skaičiavo devintąjį mėnesį su euru, skeptikų gretos sumažėjo dvigubai, o įsitikinusių euro nauda gyventojų skaičius išaugo iki 55 procentų.
Estijoje per kelerius metus įvyko dar ryškesni pokyčiai. Prieš įvedant eurą 2010 m. rugsėjį bendrosios valiutos nauda valstybei tikėjo mažiau nei pusė gyventojų. Tuo tarpu šiuo metu Estija yra viena didžiausių bendrosios valiutos šalininkų visoje Europos Sąjungoje. 2014 m. rugsėjo duomenimis, 73 proc. Estijos gyventojų tiki euro nauda, ir tik 12 proc. įžvelgia daugiau minusų nei pranašumų.
„2010 m., prieš euro įvedimą, didžioji dalis Estijos gyventojų apklausų metu teigė manantys, jog dėl naujosios valiutos ženkliai išaugs kainos. Tuo tarpu realiai paskaičiuota, kad euro įvedimo poveikis infliacijos lygiui Estijoje sudarė vos 0,3 procento. Tai – labai panašus rodiklis kaip ir kitose šalyse: Slovakijoje – 0,25 proc., Maltoje – 0,2 procento“, – sakė Estijos vartotojų teisių apsaugos tarybos direktorius Andres Sooniste.
Sumažėjo nerimaujančių dėl kainų augimo
Pasak analitikų, prekių ir paslaugų kainų pokyčiai turi didžiulės įtakos gyventojų nuomonei apie valiutos pasikeitimo pasekmes.
SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės manymu, infliacijos baimė Lietuvoje buvo pakankamai stipri ir prieš euro įvedimą, tad neturėtų dar labiau paaštrėti. „Tam turi įtakos ir pastebimas ženklus energijos išteklių atpigimas – nors tai nesusiję su euru, tačiau švelnina bendrą infliacijos foną. Todėl egzistuoja prielaidos, kad pritariančiųjų eurui Lietuvoje toliau daugės, kadangi realiai bus patiriama euro atnešta nauda“, – sakė V.Tauraitė.
„Eurobarometro“ duomenimis, per keturis mėnesius beveik trečdaliu sumažėjo gyventojų, nuogąstaujančių dėl kainų augimo įvedus eurą.