„Šlapimo nelaikymas problema, kuri progresuoja, jeigu ji negydoma. Iš pradžių gali pasirodyti tik keli šlapimo lašai, vėliau prasidėti rimtesni sutrikimai. Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugybę veiksmingų sprendimų, todėl neverta kentėti tyliai“, – teigia Vilniaus klinikinės ligoninės Urologijos skyriaus vyresnysis ordinatoriusMarius Anglickis.
Priežasčių daug
Dažnai šlapimo nelaikymo priežastys yra kompleksinės: gimdymas, hormoniniai pokyčiai menopauzės metu, antsvoris bei senėjimo procesai silpnina tarpvietės raumenis, kurie atsakingi už šlapimo sulaikymą.
Didžiausią įtaką moterų šlapimo nelaikymui atsirasti turi gimdymas – 90 proc. tuo besiskundžiančių moterų yra gimdžiusios. Po gimdymo susilpnėja tarpvietės raumenys, gali nusileisti lyties organai, sutrikti šlapimo pūslės užsidarymas.
Šlapimo nelaikymas taip pat gali būti susijęs su neurologinėmis ligomis – Alzheimerio, Parkinsono ligos ar insultu. Po insulto dažnai prarandamas gebėjimas kontroliuoti šlapinimąsi, nes pažeidžiamas ryšys tarp smegenų ir šlapimo pūslės. Padėti gali elgesio terapija, treniruotės bei medikamentai.
Vyresniame amžiuje nyksta šlapimo takų ir šlapimo pūslės gleivinė, silpnėja raumenys, sutrinka šlapimo pūslės veikla, gali pasireikšti neurologinės ligos, kurios sunkina problemą.
„Šlapimo nelaikymo priežasčių daugybė – nuo nėštumo ir gimdymo iki neurologinių ligų ar net per didelio kofeino vartojimo. Nutukimas padidina šlapimo nelaikymo riziką 2–3 kartus, nes didesnis kūno svoris daro spaudimą dubens raumenims. Kas antra moteris po menopauzės susiduria su šlapimo nelaikymo simptomais. Sutrikimus gali sukelti ir šlapimo takų infekcijos, vidurių užkietėjimas, medikamentai“, – sako M. Anglickis.
Rizika didėja
Šlapimo nelaikymas dažniausiai prasideda nuo 55, o reikšmingai dažnėja nuo 65 metų. Tačiau problema gali atsirasti ir daug anksčiau, priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės ir gyvenimo būdo: gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims po gimdymo ar vyrams po prostatos operacijos.
Vieni pacientai patiria įtampos šlapimo nelaikymą, kai šlapimas išbėga kosint, juokiantis ar šokinėjant, kiti susiduria su dirglia šlapimo pūsle. Tuomet kamuoja dažnas noras šlapintis, pasišlapinus vėl atrodo, kad šlapimo pūslė pilna. Jei kamuoja dirglios šapimo pūslės simptomai, reikėtų vengti kavos, juodos, žalios arbatos, aštraus, rūkyto maisto, alkoholio. Simptomus efektyviai sumažina arba visai pašalina medikamentai.
Gydymo būdai
Pirmasis žingsnis – gyvenimo būdo pokyčiai. Ypač veiksminga priemonė – dubens dugno raumenų stiprinimas, dar vadinami Kegelio pratimais. Pratimai tinkami bet kokio amžiaus moterims, jiems atlikti nereikia nei specialios įrangos, nei papildomo laiko. Juos galima atlikti atliekant namų ruošą, vairuojant ar net stovint eilėje. Siekiant ilgalaikių rezultatų, svarbu pradėti juos praktikuoti dar prieš gimdymą ir tęsti po jo. Pirmieji pokyčiai pastebimi po 3 mėnesių. Raumenų stiprinimas tonizuoja ir makšties sieneles, didina jautrumą, pagerina intymų gyvenimą.
Svarbu mažinti alkoholio ir kofeino kiekį, kurie dirgina šlapimo pūslę, bei palaikyti sveiką kūno svorį.
Jei tai nepadeda, skiriamas medikamentinis arba chirurginis gydymas. Viena efektyviausių chirurginių intervencijų – šlaplės raiščio implantacija per mažus pjūvius tarpvietėje. Rezultatai būna puikūs, todėl pacientės gali vėl džiaugtis visaverčiu gyvenimu.
Nors šlapimo nelaikymas daugeliui atrodo tabu, tai yra sveikatos būklė, kurią galima spręsti. Deja, dauguma vyresnių žmonių tai laiko natūraliu senėjimo procesu ir vengia apie tai kalbėtis net su gydytojais, mano, kad gydytojai nesuteiks veiksmingos pagalbos. Tačiau šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugybę sprendimų.
Pagal BNS inf.