Smulkiesiems pienininkams – naujas smūgis: vėl „kerpamos“ supirkimo kainos

Smulkiųjų ir vidutinių pieno ūkių savininkų gretose – pyktis, panika ir sumaištis. Prieš pat rugsėjį visiems jiems stambieji perdirbėjai išsiuntinėjo pranešimus, jog pieno supirkimo kainos ir vėl drastiškai mažinamos.

Pamario krašto pieno gamintojai visada vieningai dalyvaudavo Rudens šventėse. Dabar, anot J. Tamavičienės (dešinėje), jie jau susiskaldę, nes bijo pasakyti kiek kam sumažintos supirkimo kainos.

Pieno gamintojai dalijasi žiniomis apie pranešimus ir svarsto tolesnius žingsnius: naikinti ūkius ar visgi dirbti ir džiaugtis, kad bent darbo turi?..

Gamintojai teigia, kad pirkėjai nebeperka

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė respublikinių televizijų žinių laidoms neseniai pasakojo, jog AB bendrovė „Žemaitijos pienas“ savo klientus informavo, kad nuo rugsėjo 1 d. mažinamas lojalumo priedas 25 Eur/t (2,5 ct/kg). Pasak LVPŪA pirmininkės, tai buvo tikrai didelis smūgis, ir ji tokį planą vertina kaip neabejotiną „smulkiųjų pieno ūkių galą“.

Tiesa, pačių įmonių vadovai teigia, jog taip jie priversti reaguoti į rinkos pokyčius. Esą per pastarąjį pusmetį pieno produktai taip pabrango, jog žymiai krenta ir jų pardavimai, nes pirkėjai, infliacijai peržengus net 22 proc. ribą, taip pat stengiasi kaip įmanydami taupyti.

Dar viena įvardijama tokių pokyčių priežastis – smarkiai kylančios visų energijos išteklių kainos, kurios veržtis diržus priverčia ir stambiuosius gamintojus.

„Visiems aišku, kad perdirbėjai mažina pieno supirkimo kainą, nes nori amortizuoti dujų ir elektros kainų pakilimus. Juk nenori pelnų mažintis. O mums, ūkininkams, ką daryti dėl brangstančios gamybos ir pingančio pieno? Gal karvėms uodegas kirpti?“ – TV ekranuose nevyniojo žodžių į vatą R. Vilimienė.

„Kirto“ nevienodai

Išties pasigilinus į maisto produktų kainas prekybos centruose matyti, kad, pavyzdžiui, sviestas nuo sausio pabrango net 40 proc., kefyras ko gero ir visus 50 proc., nemažai kilo varškės, grietinės ir kitų produktų kainos.
Jau prieš porą savaičių ir R. Vilimienė, ir Šilutės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas neslėpė tikintys, kad Lietuvos ūkininkai „išeis su šakėmis į gatves“.

K. Andrijauskas „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad produkciją „Žemaitijos pienui“ pristatantys šilutiškiai gavo pranešimus, jog jiems supirkimo kaina mažinama 2,5 ct. Tuo tarpu tarpininkai ją kerta dar daugiau – net 4 ct.

LŪS Šilutės skyriaus pirmininkui nesuvokiama, kodėl, anot jo, „atpirkimo ožiais“ pasirinkti būtent smulkiausių ūkių šeimininkai. „Jeigu jau „kirsti“, tai reikėjo visiems vienodai. Nes tų smulkiųjų – visas Šilutės rajonas, nes mūsų krašte stambių pienininkystės ūkių kaip ir nėra“, – piktinosi K. Andrijauskas.

Šiandien smulkiesiems pieno gamintojams mokama po 33-35 centus, kai tuo tarpu turinys po daugiau nei 15 karvių gauna ir po 45 centus.
„Bet tai – ne pirmas kartas, tik skaudu, kad būtent dabar, kai situacija ir taip labai sudėtinga dėl į aukštumas sukilusių kuro ir trąšų kainų. O mes dar turime laukus apsėti, o pasėti rapsai jau džiūva – lietaus trūksta”, – dėstė visų žemdirbių bėdas LŪS pirmininkas.

Piketuotų, bet ar kas išgirs?..

Rusnėje ūkininkaujanti Snieguolė Radvinskienė sako, kad gal ir burtųsi ūkininkai kokiam piketui, jei iš to kokios naudos būtų, jei juos kas nors girdėti norėtų. Su šeima apie 200 galvijų laikanti moteris du pranešimus apie mažinamas supirkimo kainas gavo dar liepą.

„Dirbam 36 metus be atostogų ir be poilsio dienų visa šeima. Kartais galvoju, kad dirbame tik tam, kad dirbtume, ir nežinau kuo tai baigsis. Vis viliamės, kad ateis geresni laikai, bet kuo toliau, tuo blogiau. Turbūt išparduoti ūkį beliks“, – pasakoja ūkininkė.

Pasak Snieguolės, važinėdama po Italijos ūkius ji žavėjosi tenykščių pasakojimais, kad ūkininkaujantys dar gana jauni žmonės – apie 45 metus – jau ketvirtoji šeimų karta. „O kur mūsų ūkių tęstinumas, kad vaikai nė už ką nenori čia likti, į užsienius išvažiuoja?..“ – retoriškai klausia moteris.

Šiokį tokį pakilimą žemės ūkyje ji atsimena apie 2007-uosius, kuomet, pasak jos, jau buvo galima ir planuoti, ir paramos sulaukti. Dabar jokių ateities planų ūkininkai kurti negali.

Pieno gamintojų taryba – be pieno gamintojų?..

Rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė irgi pritaria, kad lygybės nėra, kad pieno supirkimo kaina labai priklauso nuo parduodamo kiekio. „Todėl mūsų žmonės jau net susiskaldė, jau net bijo vienas kitam sakyti, kiek kam sumažino“, – sako pienininkų atstovė.

Pasak jos, ir toji kažkada tikrai aktyvi buvusi rajono pieno gamintojų asociacija jau kaip ir „užšaldyta“, nebeveikia, nes „vežti jos vadovo pareigas visuomeniniais pagrindais niekas netrokšta“.
Pasak J. Tamavičienės, dabartinis Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas apskritai iš pieno gamintojų tarybos išbraukė visus… pieno gamintojus. „Joje liko tik politikai ir mokslininkai, kurie jau nežino nei kaip ta karvė atrodo“, – žodžių į vatą nevyniojo ilgametė krašto pieno gamintoja J. Tamavičienė.

„Ruošiamės bendram visuotiniam streikui kartu su visa Europos Sąjunga, nes visoj Europoj tas pats. Streikus inicijuoja Čekija, neatsiliksime, manau, ir mes“, – svarstė K. Andrijauskas.
Visgi Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistai apie tokius galimus mūsų krašto ūkininkų planus nieko nežino. Pasak vyriausiosios specialistės Astos Visockienės, į skyrių ūkininkai nesikreipė ir apie galimus piketus neinformavo.