Smurtas prieš moterį – neigiamas visuomenės kultūros atspindys

inetaŠiandieninėje visuomenėje smurtas prieš moteris išlieka aktuali problema. Moterys patiria moralinę, psichologinę, fizinę prievartą, sutuoktinio ar gyvenimo partnerio išnaudojimą šeimose. Todėl matant didelius smurto prieš moterį mastus ir jo pasekmes, Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama šios problemos mažinimui: įvairiuose šalies regionuose steigiami moterų ir vyrų krizių ir informacijos centrai, kuriuose teikiama visokeriopa pagalba.

Tiek mūsų šalyje, tiek visoje Europos Sąjungoje įgyvendinant įvairias programas ir projektus raginama kovoti su smurtu prieš moteris, skatinama suprasti, kad smurtas yra ne tik smurtautojo ir jo aukos problema – tai visos visuomenės atsakomybė ir rūpestis.

Krizių centruose  – visokeriopa pagalba moterims

Smurtas šeimoje – viena opiausių problemų Lietuvoje. Policijos departmento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais užregistruota 49890 iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

Daugiausia iškvietimų užregistruota Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Dėl didelio smurto šeimoje masto įvairiuose šalies regionuose steigiama vis daugiau krizių ir informacijos centrų bei kitų organizacijų, kuriuose teikiama visapusiška pagalba moterims ir jų šeimos nariams, atsidūrusiems krizinėse situacijose, patiriantiems smurtą šeimoje. Kauno apskrities moterų krizių centro (KAMKC) direktorės Aušros Vyšniauskienės teigimu, kasmet į centrą kreipiasi daugiau negu 400 moterų, daugiausiai dėl patiriamo smurto šeimoje.

Prašyti pagalbos dažnai jas nukreipia šeimos nariai – mamos, sesės, dukros, socialiniai darbuotojai, ar netgi kaimynai. „Mūsų centre teikiamos socialinio darbuotojo, psichologo ir teisininko konsultacijos, kuriamos savipagalbos  grupės, kartais moterys prašo ir savigynos kursų. Moterims neretai reikia ir teisinės pagalbos, tačiau dažniau jos ateina į centrą ieškodamos paramos, supratimo, patarimų, o kartais tiesiog tik norėdamos išsikalbėti, pasitarti“, – sakė KAMKC atstovė.

Pasak pašnekovės, smurto pasekmės labai didelės: kuo ilgiau smurtaujama, tuo sudėtingiau ištraukti moterį iš tokios šeimos, nes ji praranda pasitikėjimą savimi ir aplinkiniu pasauliu, susitaiko su situacija arba tampa tokia įbauginta, kad bijo nutraukti santykius su smurtautoju.

Moterys, finansiškai priklausančios nuo vyrų, dažnai bijo juos palikti, nes nežino, kur teks prisiglausti. Todėl dažnai šeiminį smurtą kenčiančioms moterims su vaikais reikalinga pastogė. Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionatas suteikia psichologinę pagalbą ir prieglobstį moterims, šeimoje patyrusioms smurtą. Pensionato atstovės Valerijos Reikertienės teigimu, šiuo metu pensionate glaudžiasi 25 moterys ir 37 vaikai. Iš viso pensionatas pritaikytas priglausti 72 žmonėms.

Pagalbos ranka – ne tik aukai, bet ir smurtautojui

Šalyje nemažai dėmesio skiriama ne tik nuo smurto kenčiančioms moterims, bet ir  smurtaujantiems asmenims, dažniausiai vyrams. Prieš dvylika metų sostinėje įkurto vyrų krizių ir informacijos centro viena pagrindinių užduočių – suteikti pagalbą smurtą šeimoje naudojantiems vyrams. Pasak Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro direktoriaus Artūro Kuro, smurtaujantys vyrai savo iniciatyva kreipiasi retai, tačiau dažniausiai juos į centrą atveda šeimos nariai, giminaičiai, policijos pareigūnai, o kartais juos pritraukia ir centre vykstančios paskaitos ar seminarai.

A.Kuro teigimu, smurtautojams daugiausiai taikomi psichologiniai pagalbos būdai.

Visų pirma, centre pagalba teikiama tik tuo atveju, jeigu smurtautojai pripažįsta naudoję smurtą ir supranta, kad jų elgesys buvo neteisingas. Vėliau centro darbuotojai agresiją naudojusiems žmonėms taiko elgesio keitimo būdus –  savikontrolę per savęs stebėjimą iš šalies ir kito žmogaus, patyrusio smurtą, akimis.

Šie būdai leidžia suprasti smurto pasekmes ir problemos esmę. Bendravimas su pacientais dažniausiai vyksta metus, kartais prireikia ir dvejų. Būna atvejų, kai smurtautojas turi rimtų agresijos problemų ir krizės centrų darbuotojų pagalba jam nepadeda, tada patariama žmogui kreiptis į neuropatologą ar psichiatrą.

Smurtą šeimoje naudoja įvairaus tipo asmenys, dažniausiai skiriasi tik jų smurto formos. Žemesnio išsilavinimo vyrai smurtauja grubiau, todėl jie dažniau patenka į policijos institucijų akiratį, o inteligentai naudoja psichologinį smurtą, kurį dažnai slepia.

„Pagrindinė vyrų agresijos priežastis – susikaupusi vidinė įtampa, kuri laikui bėgant sprogsta. Dažnai agresija šeimoje panaudojama ir dėl kito žmogaus provokacijos. Provokuojančia sąlyga panaudoti smurtą neretai tampa ir  alkoholis, nes apsvaigęs žmogus mažiau save kontroliuoja ir yra linkęs dažniau panaudoti agresiją ir smurtą prieš kitą asmenį“, – teigė krizių centro vadovas.

Panašūs centrai, teikiantys pagalbą vyrams, yra įsikūrę Kretingoje ir Kaune. Pašnekovo nuomone, moterų ir vyrų krizių centrus reikėtų sujungti į vieną, nes nereikia atriboti vyrus ir moteris, smurtautojus ir aukas. Smurto problemą reikia spręsti abiems pusėms.

Nauji įstatymai ir programos pamažu keičia situaciją

Vis aktyviau į smurto šeimoje problemos sprendimo paieškas įsitraukia ir politinės bei teisinės šalies institucijos. Praeitais metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas keičia situaciją, aukai sudarydamas galimybes išvengti smurto.

Pagal įstatymą policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, turi nedelsdamas imtis priemonių smurtą patyrusiam asmeniui apsaugoti ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Smurtą patyrusiam žmogui pareiškimo rašyti nereikia, jam pasiūloma specializuota kompleksinė pagalba. Taip pat įtariamas smurtautojas įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios aplinkos ir nesiartinti prie aukos ir su ja nebendrauti.

Anksčiau, kad apgintų savo pažeistas teises, smurtą patyręs žmogus turėdavo aktyviai veikti: rašyti skundą, pateikti įrodymus apie įvykdytą smurto atvejį, nurodyti liudytojus.

Susirūpinimas moterimis, kenčiančiomis fizinę, seksualinę, ekonominę ir emocinę prievartą, auga tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Šių metų pradžioje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su smurtu programos „Daphne“.

Tai vienintelė europinė programa, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą. 

Smurtas prieš moteris – aktuali visuomenės problema tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Atsiranda vis daugiau iniciatorių, besistengiančių keisti situaciją: steigiami krizių centrai, organizuojamos prevencinės kampanijos, įgyvendinami projektai, išleidžiami nauji įstatymai mažina šios problemos mastus.

Daugėja ir privačių iniciatyvų, tokių kaip visuomenėje žinomų moterų surengta akcija ir nuotraukų paroda „Moterys prieš smurtą“, kuria organizatoriai stengėsi įrodyti, kad smurtas gali būti arčiau, nei manome. O nukentėjusiųjų skaičiai rodo, kad tai – ne tik kraupi statistika, bet ir šalies problema, kuriai spręsti prireiks ryžtingų visos visuomenės veiksmų.

Smurtą patiriančios moterys pagalbos gali kreiptis:

  • Specializuota pagalba nemokamu telefonu  8 800 66366 (pirmadieniais–penktadieniais 10–21 val.), nemokamai teikiamos informacinės, psichologinės konsultacijos.
  • Teikiama pagalba elektroniniu paštu  pagalba@moteriai.lt

Moterų krizių centrų ir kitų organizacijų, teikiančių pagalbą nukentėjusioms nuo smurto šeimoje moterims rajonuose, adresai ir telefonų numeriai

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.