Mėlynė po akimi, kruopščiai slepiama sluoksniu makiažo, nuolatinis stresas ir baimė ramiai kvėpuoti savo namuose – tokia yra smurtą namų erdvėje patiriančių moterų gyvenimo realybė.
Iki šiol smurtautojai jautėsi beveik nebaudžiami, nes tai ne jie, gindamiesi nuo sutuoktinio smurto, susirinkę vaikus, basomis per sniegą naktį klampodavo iki gretimo kaimo. Bėgti iš savo namų turėdavo mušamos moterys, vaikai.
Tačiau viskas keičiasi. Praėjusią savaitę įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas jau davė rezultatų. Visos šalies mastu, paskutiniais duomenimis, pradėta daugiau nei pusė šimto ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš artimuosius, o smurtautojai laikinai atskirti nuo šeimos narių, prieš kuriuos kėlė ranką.
Tad artėjančios šventės nuolat skriaudžiamoms moterims, smurtą stebintiems vaikams ar netgi moterų smurtą patiriantiems vyrams bus bent kiek ramesnės.
Užvakar pirmieji du smurtautojai pagal naująjį įstatymą buvo sulaikyti ir Šilutės rajone. Šiandien teismas turi nuspręsti, kokią bausmę jiems skirti.
Iš namų išeiti privalės smurtautojas
Pagal naująjį įstatymą, jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, siekiant apsaugoti auką, smurtautojui gali būti taikomas kardomasis suėmimas arba įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu. Smurtautojui taip pat gali būti uždrausta artintis prie smurtą patyrusio žmogaus, ieškoti kontaktų su juo, bendrauti. Šias priemones ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ne vėliau kaip per 48 valandas nuo smurtautojo sulaikymo.
Smurtas jau pripažįstamas ne buitiniu nusikaltimu, todėl ikiteisminis tyrimas dėl smurto gali būti pradėtas ir be aukos pareiškimo.
Didžiausia atsakomybė, ko gero, priimant sprendimą patraukti smurtautoją baudžiamojon atsakomybėn, užgula į įvykio vietą atvykusių pareigūnų pečius. Jie turi nustatyti, ar yra faktų, leidžiančių pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kalbėdamas apie įsigaliojusį įstatymą, Šilutės r. policijos komisariato (PK) Prevencinio poskyrio vyr. tyrėjas Artūras Silius neslėpė, kad dabar kviečiant policiją sutramdyti smurtautoją gali pasitaikyti ir nesąžiningų atvejų, manipuliacijų, siekiant įgrisusį sutuoktinį ar sugyventinį bent kelioms paroms pašalinti iš namų.
Jau pasitaikė atvejas, kad smurto „auka“ pasijuto vos liežuvį apverčianti neblaivi moteris ir reikalavo pareigūnų išsivežti tokį pat neblaivų vyrą, nes jis garsiai šūkavo.
A.Silius akcentavo, kad pareigūnai dirbs taip, kad naujasis įstatymas netaptų susidorojimo su sutuoktiniu įrankiu. Tačiau neabejotina, kad smurtautojo atskyrimas nuo šeimos, kol vyksta teismo procesas, – geras žingsnis pirmyn, ginant skriaudžiamus šeimos narius.
„Priimdamas sprendimą – atskirti smurtautoją (vyrą ar moterį) nuo šeimos, ar neatskirti, teismas vertins žmogiškuosius kriterijus. Pareigūnai turės surinkti visą medžiagą, pateikti teisėjui duomenis, kiek smurto atvejų šeimoje yra buvę, ar tikrai smurtautojas negali laukti teismo proceso šeimoje. Galutinį žodį tars teismas, tačiau, be abejo, palikdami kad ir mažą procentą smurtautojų namuose, vis tiek rizikuojame“, – sakė A.Silius.
Pirmieji smurtautojai, ketvirtadienį patekę į Šilutės policijos komisariato areštinę, neabejotinai kėlė pavojų šeimos nariams. Užlaukės k. (Švėkšnos sen.) gyventojas 50-metis J.K. namuose naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną ir 16-metį sūnų. Naumiestiškis 55 metų R.S. irgi puolė savo žmoną.
Prisižiūri baisių vaizdų
Pasak vyr. tyrėjo A.Siliaus, į šeimos konfliktus iškviestiems pareigūnams yra tekę pamatyti daug ką: išvartytus stalus, kėdes, išdaužytus langus, kraujo klanus. Tačiau užvis baisiausia, kai pamatai kur nors kamputyje, išplėstomis akelėmis tyliai tūnančius vaikus, kurie iki atvykstant pareigūnams stebėjo, kaip yra talžoma jų motina.
„Tokius dalykus reikia pamatyti, nes nupasakoti juos be galo sunku. Tie, kurie policijoje dirbame 10 metų ir daugiau, prisiverčiame kiek lengviau emociškai visa tai priimti, o pradedantieji tikrai būna sukrėsti“, – sakė A.Silius.
Šilutės r. PK atstovės spaudai Nerijos Ropienės duomenimis, nuo metų pradžios aiškintis aplinkybių dėl smurto artimoje aplinkoje pareigūnai vyko 244 kartus. 2009 metais į šeiminius konfliktus pareigūnai vyko 624, o 2010 metais – daugiau kaip 500 kartų.
Padeda specializuoti pagalbos centrai
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centre dirbanti savanorė, buvusi Šilutės r. policijos komisariato darbuotoja Marija Juškevičienė antradienį pasakojo, kad keturis – Kretingos, Šilutės, Skuodo ir Klaipėdos – rajonus, aptarnaujančiame centre nuo gruodžio 15-osios jau fiksuota 14 smurto šeimoje atvejų. Dviem atvejais nukentėjusiais pripažinti vyrai, kitais atvejais nukentėjo moterys.
„Tai, kad per 6 dienas, kai galioja naujas įstatymas, dar negavome jokių duomenų iš Šilutės rajono, nereiškia, kad ten nėra smurtą patiriančių vyrų ar moterų. Patirtis rodo, kad dažniausiai smurtą patyrusieji slepiasi namuose ir nenori garsintis, viešai kalbėti. Suskaičiuoti tik tie atvejai, kai skriaudžiamieji išdrįso kreiptis pagalbos“, – pasakojo M.Juškienė.
Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui būtent Kretingos moterų informacijos ir mokymo centrui, iki kol bus įkurti specializuoti pagalbos centrai (SPC), priskirtos tokio centro funkcijos Klaipėdos regione.
Smurto aukų vardus, pavardes, adresus ir telefonų numerius centro darbuotojai gauna iš policijos komisariatų. Gavus informaciją, susisiekiama su smurto auka ir kiekvienu atveju suteikiama individuali pagalba. Vieniems – psichologo, kitiems – socialinės ir teisinės pagalbos reikia. Žmonės konsultuojami, kur jie galėtų kreiptis, tarpininkaujama, jeigu reikia kažkur nuvažiuoti, ir transportas parūpinamas.
Kreiptis pagalbos į centrą galima ir nelaukiant, kol smurtautojas vėl pakels rankas ir kojas. Centro darbuotojai smurtą šeimoje patiriančių žmonių skambučių laukia tel. (8 445) 78024 ir (8 605) 82331.
Savanorė neslėpė, kad nors smurtą patyrusiems žmonėms, ypač – moterims, labai sunku apie tai kalbėti, jos džiaugiasi, kad iš namų kraustytis tenka nebe joms.
„Per 13 darbo Kretingos moterų informacijos ir mokymo centre metų, turėjom atvejį, kada moteris bėgdavo iš namų žiemą, ir kad nesušaltų su vaikučiais prie karvės šono tvarte atsiguldavo. Jeigu smurto aukos prisiglausdavo centre, po kiek laiko grįžusios namo kartais net daiktų neberasdavo, nes vyrai juos pragėrę būdavo“, – nuskriaustų moterų patirtimi dalinosi M.Juškienė.