Kaip Eltai pasakojo NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta, socialiniame tinkle viešinami dirbtinio intelekto pagalba parengti vaizdo įrašai imituoja Lietuvoje veikiančias televizijas, žinomus šalies medikus, žurnalistus, neva kalbančius jautriomis sveikatos temomis ar aptariančius tariamus COVID-19 vakcinų poveikius.
Tokiais įrašais siekiama kurstyti baimes ir skatinti žmones įsigyti prekes, kurios esą padėtų išspręsti sukurtas problemas. Todėl šie atvejai gali būti platesnės sukčiavimo schemos dalis.
Su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos regiono valstybės, identiški atvejai fiksuoti ir Latvijoje, Lenkijoje.
NKVC rekomenduoja kritiškai vertinti visus vaizdo įrašus – ypač tuos, kuriais siekiama iššaukti emocinę reakciją ar siūloma įsigyti abejotinos kokybės produkciją. Taip pat tikrinti, ar vaizdo įrašas yra patalpintas tik socialiniame tinkle, ar jį galima rasti ir realiuose žinių portalų, televizijų interneto svetainėse.
Raginama jokiu būdu nespausti įtartinų puslapių nuorodų, jomis nesidalinti savo socialiniuose tinkluose, nespausti „patinka“ ar kitaip nerodyti susidomėjimo. Sukčiai ne tik bando išvilioti pinigus, bet ir iškart pastebėję susidomėjimą bando perimti asmenines žmonių „Facebook“ paskyras.
Susidūrus su vaizdo klastotėms prašoma nedelsiant pranešti socialinio tinklo administracijai arba virtualiam Lietuvos policijos patruliui.
ELTA inf.
