„Miesto stadionas turėtų būti vieša vieta, kurioje laisvai, kada panorėję galėtų sportuoti ar tiesiog pasivaikščioti ir vaikai, ir suaugusieji. Tuo tarpu Šilutės stadionas – užrakinta zona, kurion patekti gali tik išrinktieji“, – tokią problemą iškėlė „Šilutės naujienų“ skaitytoja.
„Jei šilutiškiai būtų supratingesni, neniokotų mūsų visų bendro turto, mokėtų kultūringai juo naudotis, tai ir jokių užtvarų nei spynų nereikėtų“, – atsako VšĮ „Šilutės sportas“, prižiūrinčios miesto stadioną vadovas Dainius Gricevičius.
Tvora nustebino Šilutės svečius
Skambinusi skaitytoja sakė, jog tvora aptverta stadiono teritorija, kurioje yra futbolo aikštė, bėgimo takai ir tribūnos žiūrovams, gerokai nustebino iš kito miesto atvažiavusius jos svečius.
„Kodėl mes, visi nesportuojantys, bet tiesiog su svečiais ar vaikais pasivaikščioti norintys šilutiškiai esame priversti į stadioną žvelgti pro vielinės tvoros ir spynų užkardas?“ – klausė moteris.
Ji prisiminė senesnius laikus, kai po visą miesto sporto aikštyną laisvai vaikščioti kada panorėjęs galėjo kiekvienas miestelėnas, ir klausė, kas įvedė tokią naują tvarką, jog miesto turtu negali pasinaudoti šilutiškiai.
Kitos išeities nebuvo
Tą tvarką įvedė VšĮ „Šilutės sportas“, kuriai stadionas buvo perduotas dar 2002-aisiais. Įstaigos vadovybė tai padarė kaip tik… siekdama tvarkos. Šios viešosios įstaigos direktorius D.Gricevičius pasakojo, jog jei nebūtų imtasi rakinti stadioną, jis jau gal būtų be tribūnų, be bėgimo takų, nes prašalaičiai niokojo stadiono įrangą. Todėl ir nuspręsta atskira tvora aptverti bendroje stadiono teritorijoje esančią futbolo aikštę, bėgimo takus ir tribūnas.
Ši teritorija būna užrakinta tik tada, kai joje niekas nesportuoja, o darbo dienomis, nuo 8 iki 19 ar 20 val., ir savaitgaliais į ją patekti galima, mat čia vyksta įvairios treniruotės ir varžybos.
Į likusią stadiono teritoriją pro pagrindinius vartus galima patekti be apribojimų.
Kol visos stadiono erdvės buvo atviros visiems bet kuriuo paros metu, prižiūrėtojai kas rytą jame rasdavo visokių naktinių „balių“ pėdsakų: sulaužytų ir apdegintų kėdžių, nespėdavo rankioti išmėtytų švirkštų, tvarkyti motoroleriais išvažinėtus bėgimo takus ir t.t. Ne vienas elementarios kultūros stokojantis, bet save gyvūnų mylėtoju pristatantis šilutiškis nesibodėdavo ir šunis bėgimo takuose ar futbolo aikštėje „nukakinti“, visai nesukdamas sau galvos dėl to, kaip čia turės sportuoti kiti miestelėnai.
„Ne kartą kvietėme ugniagesius gesinti bėgimo takų dangą, ir į policiją kreipėmės. Spėju, kad jei paliktume laisvą įėjimą, gal atsirastų ir mašinomis tais bėgimo takais besivažinėjančių“, – sakė D.Gricevičius.
Jis pripažįsta, kad sprendimas rakinti įėjimą į stadioną – ne geriausia išeitis, bet nemato kitos išeities užtikrinti tvarką šioje vietoje. „Jei visi žmonės saugotų sporto įrenginius, visi ir naudotis jais galėtų, o dabar begalime tik atsiprašyti visų kultūringų šilutiškių dėl susidariusios situacijos“, – sako jis.
Bus gerų permainų
Beje, Šilutės stadione artimiausiais metais bus rimtų permainų, mat jo tvarkymui planuojama investuoti daugiau kaip 1,7 mln. eurų (apie 6 milijonus litų.
Iki 2020-ųjų metų šioje vietoje bus pastatyti nauji persirengimo kambariai, admninistracijos pastatas, įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė, bus renovuotos ir jau 8 metus tarnaujančios tribūnos. Taip pat numatyta įrengti dar vieną, tik jau dirbtinės dangos futbolo aikštę, kur futbolininkai galės treniruotis ir prastu oru, ir žiemą.
„Mes, futbolininkai, tokios aikštės oi kaip laukiame“, – prisipažino D.Gricevičius.
Dar apie 434,5 tūkst. eurų (1,5 milijono litų) bus skirta sutvarkyti šalia stadiono esančioms parko prieigoms, dar tiek pat kainuos aktyvaus poilsio zonos Šyšos saloje įrengimas. Tad mieste tuomet turėsime išties modernų bet kurio amžiaus ir pomėgių šilutiškiams mielą aktyvaus poilsio zoną.
O kol kas dėl keliolikos nesupratingųjų ir chuliganų kenčiame visi.