Štetlo paieškos Švėkšnoje su menininkėmis

Žydų kultūros dienos minėjimas – svarbus renginys, skirtas pagerbti turtingą ir įvairiapusį žydų paveldą. Ši diena atspindi žydų bendruomenės indėlį į pasaulio kultūrą, mokslą, meną ir visuomeninį gyvenimą. Minėjimas ypač svarbus Lietuvos miesteliams, kur žydų bendruomenė – litvakai – nuo seno buvo neatsiejama istorijos dalis. Švėkšna, kaip ir daug kitų Lietuvos miestelių, turėjo gausią ir gyvybingą žydų bendruomenę,  aktyviai prisidėjusią prie vietos gyvenimo ir kultūros, jų istorija neatsiejama nuo Švėkšnos istorijos.

Renginį organizavo muziejininkė M. Žąsytienė.

Žydų indėlis ryškus

Pirmieji rašytiniai šaltiniai, minintys žydą Švėkšnoje, siekia 1644 metus. Nuo to laiko bendruomenė nuolat augo ir klestėjo. Ypač reikšmingas laikotarpis buvo XIX a. pabaiga, kai Švėkšna tapo klasikiniu štetlu – miesteliu, kuriame žydai sudarė daugiau nei pusę gyventojų. 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis, iš 1819 Švėkšnos gyventojų 974 buvo žydai.

Savaitgalį Žydų kultūros dieną Švėkšnoje organizavo muziejininkė Monika Žąsytienė, su menininkėmis Lina Šlipavičiūte ir Lauryna Kiškyte pristačiusi projektą „Štetlo paieškos Švėkšnoje“.

Žydai daugiausia gyveno ir dirbo miestelio centre, aplink turgavietę. Jie užsiėmė prekyba ir amatais, prekiavo mediena, oda, turėjo kepyklas ir kitas įmones. Jų indėlis į miestelio ekonomiką buvo milžiniškas.

Nauji akcentai ne tik puoš miestelį – urbanistikos paminklą, bet ir pasakos apie Švėkšnos žydų bendruomenę. Miestelio šaligatvyje įmontuotos 6 skirtingos mozaikos, šalia kurių yra QR kodas, kurį nuskenavus galima sužinoti istorinę temą ir asmenybę, apie kurią pasakoja sukurta mozaika.

Švėkšna puoselėja atminimą

Vaikščioję po miestelio centrą kartu su muziejininke Monika dalyviai klausėsi pasakojimo apie prekybos ir klestėjimo laikotarpį tarpukariu, Rebekos Ošerovičienės asmenybę, emigraciją ir Morisą Zaksą, žydų jaunimo gyvenimą ir mokymąsi, pasitelkiant Chackelį Segalą ir Naftalį Zivą. Žydų kūrimosi Švėkšnoje (XVII a.) procesas perteiktas per Elijaus asmenybę. Talentų tema atskleidžiama per iš Švėkšnos kilusį žydų teatro kūrėją Samuelį Steinbergą. Bendruomenės religinis gyvenimas neatsiejamas nuo paskutiniojo Švėkšnos rabino – Šalomo Izaoko Levitano. Menininkės Lina ir Lauryna pasakojo apie mozaikų kūrimo procesą.

Antrasis pasaulinis karas nutraukė Švėkšnos žydų istoriją. 1941 m., prasidėjus Holokaustui, beveik visa bendruomenė buvo sunaikinta. Po karo miestelyje nebeliko žydų, o sinagogos pastatas ilgą laiką buvo naudojamas kaip sporto salė ar prekyvietė.

Šiandien Švėkšna aktyviai puoselėja žydų bendruomenės atminimą. Sinagoga yra restauruojama, čia vyksta kultūros renginiai, parodos ir edukacijos, skirtos supažindinti visuomenę su turtinga, bet tragiškai pasibaigusia žydų istorija. Paveldo puoselėjimas padeda Švėkšnai išlaikyti savo istorinį identitetą ir primena ateities kartoms apie čia gyvenusią ir klestėjusią bendruomenę.