Stogo remontas buvo neprašytas, bet būtinas

namas zmones piktinasiVisi norime gyventi gražiuose ir tvarkingai suremontuotuose namuose, bet visiški šeimininkai savo namuose gali būti tik individualių sodybų savininkai. Daugiabučiuose kitaip: tenka taikytis ir prie kaimynų, ne visada galvojančių taip pat, nenorinčių tvarkytis arba neturinčių tam pinigų.

Jei žmonės patys kratosi pareigos prižiūrėti savo namą, tenka taikytis prie namo administratoriaus nustatytos tvarkos bei kainų. Gyventojams jos dažnai sukelia šoką.
Apie tai pasakojo Šilutės centre, Vytauto g. stovinčio senutėlio daugiabučio gyventojai, kuriems beveik pusantro tūkstančio eurų sumą teks išmokėti, už, jų nuomone, „neprašytą remontą, kurio beveik nesimato…“

Remonto neprašė ir neįžiūrinamas filingai

Senutėlis, dar 1900-aisiais statytas, atokiau nuo gatvės stovintis keturbutis pasitinka atviromis durimis – visi šio namo gyventojai nori išsakyti savo nuoskaudas. Pagrindinė problema, gyventojų nuomone, pernelyg didelė neseniai atlikto stogo remonto kaina.
Be to, gyventojai tikina, kad „Šilutės būstas“ stogo remontą darė jų neatsiklausęs, susirinkimo dėl būsimų remontų nebuvo.

Šiferiu dengtas stogas išties naujumu nešviečia: jo lapai – nuo laiko kone pajuodę, ir prašalaitis nė neįtartų, kad neseniai stogas buvo remontuotas.

Naujai apskardinti mažyčiai stogeliai, filingais vadinami. Bet gyventojų nuomone, tik keli skardos lapai buvo prikalti bei nudažyti. Na, dar pora langelių įstiklinta… Tai mažne ir viskas, ką už 1355 eurus ant stogo padarė administratoriaus – UAB „Šilutės būstas“ darbininkai.

„Nors gabalėlį, nors dešimtąją kvadrato dalį man parodykit, kur tas šiferis naujas?..“, – piktinosi II aukšte gyvenantis vyras.

„Jei tokia suma būtų litais suskaičiuota, dar suprasčiau, o dabar ničnieko nesuprantu“, – toliau stebisi popierius rodydamas pašnekovas.

Visiems gyventojams ši suma buvo išdalinta pagal butų plotus, tad vieniems teks mokėti apie 350 eurų, o kai kam – beveik visi 400 eurų. Sumokėti tokias sumas gyventojai galės per 5 mėnesius.

Gyventojai tikina suskaičiavę, kad net už vienam butui priskaičiuotą sumą būtų buvę galima visą stogą nauja cinkuota skarda apdengti.

Labiausiai graudu I aukšte gyvenančiai moksleivei Laimai, mat bėdų dėl įgriuvusio stogo ji išvis neturėjo, vanduo ant galvų varvėjo tik II aukšto butų savininkams. Vieniša, dar nedirbanti ir iš stipendijos gyvenanti moksleivė mokėti neturi iš ko, o jai priskaičiuota beveik 350 eurų suma.

Darbų buvo daug

Kartu su 15-ojo A gyventojų atstovais susitikome su „Šilutės būsto“ vadybininke Rita Šulciene ir išklausėme paaiškinimų, aktualių ir daugelio kitų daugiabučių gyventojams.

Esant avarinei situacijai (pavyzdžiui, kažkas griūva, dingo apšvietimas, per stogą bėga vanduo), administruojamą daugiabutį apžiūri įmonės komisija, ji surašo defektinį aktą. Tokiais atvejais atsiklausti gyventojų neprivalu. Toks aktas buvo surašytas šiemet sausio 28 d., o skelbimas apie pamatytas problemas ir būsimą remontą iškabintas namo skelbimų lentoje.

Po šio vadybininkės paaiškinimo kai kurie gyventojai pripažįsta skelbimą matę.

Žodžiai „stogo remonto darbai“, kurie taip piktina namo gyventojus, apima ne vieną darbą: ne tik senųjų šiferio lapų nuėmimą ir naujų pritvirtinimą. Beje, šiferio lakštai – ne nauji todėl, kad jie paimti iš senų atsargų, mat teko priderinti lapų bangas. Be to, naudojant tokias atsargas remonto kaina sumažėjo, o naujas šiferis kainuotų dar daugiau.

Darbams teko naudoti automobilinį bokštelį, už kurio paslaugas priskaičiuota 61 euras, teko keisti stogo lentų atskiras dalis (130 eurų), ardyti dalį senųjų stogo gegnių ir jas pakeisti (39 eurai). Visi šie darbai neįmanomi be pastolių, tad teko ir juos atsivežti, po to ardyti, o tai jau irgi papildomi dar 39 eurai.

Darbų priėmimo akte įrašyta ir atskirų detalių gamyba, lietvamzdžių valymas, statybinių šiukšlių išvežimas ir kiti darbai.

Remonto reikėjo verkiant

namas griuvena privatiR.Šulcienė rodo pačios darytas nuotraukas, kuriose matyti stogo vaizdai iki remonto. Blogiausios vietos – aplink tuos filingus. Čia taip sulūžę ir šiferis, ir po juo esanti mediena, kad ir ne specialistui akivaizdu: remonto reikėjo verkiant.

Eksploatacinių lėšų savo sąskaitoje šis namas neturėjo, nes iki šiol iš jų buvo atliekami kai kurie smulkūs darbai: mūrijami kaminai, remontuoti lietaus latakai, valyta kanalizacijos sistema.

Mokestis už daugiabučio bendrojo naudojimo patalpų remontą dalijamas gyventojams pagal jų butų plotą. Išimtis gali būti taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, visi vienos laiptinės ar vieno aukšto gyventojai sutinka tą mokestį padengti patys.

Pasak vadybininkės, kiekvienas žmogus, kuriam šiuo metu sunku mokėti visą mėnesio įnašą, gali ateiti pas ją ir paaiškinti situaciją. Tuomet bus sutarta, kad žmogus mokės po mažiau ir ilgiau, svarbu, kad jis iš viso mokėtų.

Atsižvelgta ir į Laimos prašymą – mergina už remontą galės mokėti mažesnėmis sumomis.

Be prižiūrėtojo nesusitaria

„Šilutės būsto“ direktorius Aleksas Kvederis aiškina, kad remonto darbų ir medžiagų įkainiai vienodi yra visoje Lietuvoje, tad šilutiškiai juos ne patys sugalvoja. Anot jo, įmonė, pirkdama medžiagas iš vietos prekybininkų, dar ir nuolaidų gauna.

Žinoma, gyventojai galėtų tokius darbus organizuoti ir patys. Jei jie patys samdytų meistrus, sumos už remontus būtų gerokai mažesnės. Bet amžina daugiabučių bėda yra ta, kad „kur devynios auklės, ten vaikas be galvos“: kitaip tariant, kur daug šeimininkų – nėra nė vieno.

Įprastai ten, kur reikalas paliečia pinigus, būriui kaimynų niekaip nepavyksta susitarti, o namo administratorius negali laukti, kol grius kokios konstrukcijos ar įvyks kita avarija.

„Esame namo šeimininkai, tai ir tvarkyti jį turime, antraip liktume kalčiausi“, – sako „Šilutės būsto“ vadovas.