Laikas…
Jis bėga nesisprausdamas į mūsų pačių sugalvotus rėmus – dienas, savaites, mėnesius, metus, mūsų gyvenimus…
Jam nesvarbu, ar mes liūdime, atsisveikindami su senaisiais, ar džiūgaujame pasitikdami Naujuosius.
Jis eina ramiai ir oriai, nesižvalgydamas ir nestabtelėdamas – per visas mūsų ribas ir slenksčius. Ir tik mums atrodo, kad laimės valandomis jis bėga tekinas, o liūdesio – trypčioja vietoje.
Laikas…
Jis eina, suteikdamas mums išminties ir patirties, mokydamas pastovumo ir kantrybės, darbštumo ir atsakomybės, meilės ir ištikimybės. Jis leidžia mums krėsti kvailystes ir išdaigas, šitaip prikraudamas įvairiausių gėrybių slapčiausius mūsų sielų ir atminties stalčiukus.
Laikas…
Šitaip radome, šitaip ir paliksime: tiksinčius laikrodžius, metų slenksčius.
Ir gerai, kad tie slenksčiai leidžia mums stabtelėti, grįžtelėti atgal ir į ateitį žengti su nauja jėga: naujomis viltimis, svajonėmis, tikėjimu ir pasiryžimu „šiemet tai jau tikrai…”
Tegul pildosi gražūs ir prasmingi Jūsų pasiryžimai!
Tegul už slenksčio laikas būna sklidinas išminties ir gerumo, noro dalintis, užjausti, padėti.
Tegul kiekviena diena padovanoja gražių pasiekimų, atradimų ir bendravimo stebuklų!
Būkime vieni kitiems geri! Su Naujaisiais metais!
„Šilutės naujienų“ redakcija