Sukčiai taikėsi į 4,2 mln. eurų, išviliojo 2,5 mln.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per antrąjį šių metų ketvirtį taikėsi išvilioti apie 4,2 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nuostoliai apie 1,4 mln. eurų mažesni. Per šių metų balandį – birželį padaryti nuostoliai siekė apie 2,5 mln. eurų, o finansų įstaigose sustabdytų bei iš sukčių sėkmingai atgautų lėšų suma – 1,9 mln. eurų. 

LBA statistika rodo, kad II metų ketvirtį dar bankų sąskaitose sustabdytų ir į sukčių rankas nepatekusių lėšų suma buvo 1,7 mln. eurų. Apie 200 tūkst. eurų per šį laikotarpį pavyko atgauti.

Sukčių atakų mastas toliau auga, fiksuojama vis daugiau sėkmingų incidentų. Iš viso per balandį – birželį finansų įstaigose užfiksuoti 2951 sukčiavimo atvejai, kai nusikaltėliams pavyko išvilioti gyventojų ar įmonių pinigus, pernai jų įvykdyta 2454.

„Nors ritasi naujos sukčiavimo bangos išnaudojant naujus metodus ir technikas, stebime tendencijas, kad rezultatus duoda priemonės, siekiant apriboti sukčiavimo galimybes. Tad raginame gyventojus ir  atostogų metu neatsipalaiduoti bei  sukčiams neatiduoti savo prisijungimo duomenų“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Išviliotos sumos mažėjo

Šiemet sukčiavimo atvejų padaugėjo nuo 2454 iki 2951, tačiau mažėjo vidutinė išviliota suma. Pernai balandį-birželį ji sudarė 1588 eurus, šiemet – 856 eurus.

Populiariausias apgaulės metodas ir toliau lieka „fišingas“, kai siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas, siekiant išvilioti asmens duomenis ir šitaip pavogti pinigus iš sąskaitos. Šiemet antrą ketvirtį užfiksuoti 1698 „fišingo“ atvejai, pernai 1533.

„Piktavaliai nuolat seka gyventojų įpročius internete, atakas pritaiko pagal aktualijas, bando naujas technologijas. Vienu metu išbandoma daugybė technikų, o atradę tą, kuri suveikė, ją pritaiko didesniam žmonių skaičiui. Todėl kiekvieną žmogaus žingsnį skaitmeninėje erdvėje privalo lydėti atidumas“, – teigia E. Čipkutė.

Per antrąjį metų ketvirtį dvigubai padaugėjo investicinio sukčiavimo – tokių atvejų fiksuota 440, palyginti su 204 atvejais pernai. Sukčiai siūlo investuoti į patrauklią  grąžą generuojančius investicinius produktus. Specialistai primena – stebuklingų būdų greitai užsidirbti nėra, jei kažkas skamba pernelyg gerai – tai ženklas, kad galėjote tapti nusikaltėlių taikiniu.

Būtinas atidumas

Finansų įstaigoms pavyko iš sukčių atgauti apie 200 tūkst. eurų, 1,7 mln. eurų buvo sustabdyti dar finansų įstaigose. Deja, bankai negali atšaukti ar pakeisti operacijų, kurios buvo inicijuotos mokėjimo kortelės duomenimis ir patvirtintos tik sąskaitos savininkui žinomais duomenimis.

Operacijų tvirtinimui naudojamos priemonės – „Smart-ID“, mobilus parašas – prilygsta rašytiniam parašui. Tvirtindami mokėjimo operacijas gyventojai pasirašo oficialų dokumentą, kurio atšaukti praktiškai neįmanoma.

Bankai, valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansinių paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada tikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.

Pagal BNS inf.