Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai sulaukė žinių apie stebimas nusilpusias ar rastas žuvusias liepsnotąsias pelėdas (lot. Tyto alba), mažuosius apuokus (lot. Asio otus) ir balines pelėdas (lot. Asio flammeus).
Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojų duomenimis, sausio viduryje spustelėjus šalčiams, dideli būriai mažųjų apuokų iš Lietuvos ir kitų šiaurės šalių bandė pasitraukti į palankesnio klimato zonas.
Prognozuojame, kad ši žiema bus pražūtinga daugeliui Lietuvoje žiemojančių minėtų pelėdų rūšių. Žus šimtai, o gal ir tūkstančiai paukščių. Ar tai bėda? Taip. Ar tai tragedija? Ne. Tai natūralus procesas.
Išlikę stipriausi individai ilgainiui atstatys praretėjusias gentainių gretas. Ar galime padėti? Ne. Pavienius nusilpusius individus išgelbėti galima, tačiau daugumos pelėdų išgelbėti nepavyks. Ką daryti radus nusilpusią pelėdą? Reikia perduoti gyvūnų globėjams.
Apie žuvusį paukštį privaloma pranešti regiono aplinkos apsaugos departamento padaliniui.
Ar anksčiau būta pelėdoms pražūtingų žiemų? Atšiauriomis žiemomis į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų patekdavo pavieniai nuo bado žuvę paukščiai.
Sunkiausios pelėdoms buvo 1978–1979 ir 1995–1996 metų žiemos. Tais metais per vieną žiemą muziejaus duomenų bazėje buvo užregistruota apie 20 individų liepsnotųjų pelėdų, o mažųjų apuokų – kelis kartus daugiau.