Šuo ėda žolę? Priežastys – net kelios

Rugpjūčio 26-oji – Tarptautinė šuns diena. Daugelis žino, kad katės mėgsta žolę, žali lapai joms padeda iš skrandžio pašalinti susikaupusius plaukus. Tačiau kodėl šunys kramto žolę? Nemažai šeimininkų įsitikinę, kad jie taip elgiasi, nes jiems trūksta vitaminų arba jie turi skrandžio problemų.

Šunis žmonės yra prisijaukinę jau apie 30 000 metų, atlikta begalė tyrimų, bet mokslininkai neturi vieno atsakymo, kodėl šie plėšrūnai valgo žolę. Pateikiamos kelios priežastys.

Ne dėl skrandžio problemų

Visų pirma reikėtų nurimti: taip elgiasi daug šunų ir tai jiems normalu. Australijos mokslininkai nustatė, kad net 80 proc. šunų savininkų pastebėjo, kad jų keturkojai reguliariai ėda žolę.

Tai gali būti ir genetinis palikimas. Jeloustouno nacionaliniame parke atlikti tyrimai parodė, kad 74 proc. vilkų ekskrementų sudaro augalinė medžiaga, dažniausiai žolė. Greičiausiai šunys polinkį paragauti žalių ūglių paveldėjo iš vilkų.

Dažnai manoma, kad šuo, kaip ir katės, ėda žolę kad sukeltų vėmimą. Netiesa. Tyrimas, kuriame dalyvavo 12 šunų, kasdien kramtančių žolę parodė, kad jie retai vemdavo. Jei taip ir nutikdavo, tai tik po įprasto valgio.

Manoma, kad žolės ėdimas palengvina gyvūnų skrandžio problemas. Mokslininkų teigimu, priešingai: kai šuo turi skrandžio problemų, jis vengia žolės. Taip pat nėra įrodymų, kad šunys žolės griebiasi, kai jiems trūksta ląstelienos arba dėl to, kad ieško vidurius laisvinančių priemonių. Minėtame tyrime visi šunys buvo sveiki ir nukirminti, bet visi ieškojo žalumynų.

Kodėl gyvūnai taip elgiasi?

Atsakymas: šunys ėda žolę, nes jiems ji tiesiog patinka. Galbūt jiems patinka jos tekstūra ir jie mėgaujasi ją kramtydami. Gyvūnams ypač patinka šviežia pavasario žolė – kvapni ir sultinga. Gali būti, kad taip šunys kovoja su nuoboduliu, būdami lauke ieško, kuo užsiimti. Be to, tai paįvairina įprastą sauso ir konservuoto ėdalo dietą. Tiesiog šuo nori kažko, kas skiriasi nuo kasdienio maisto.

Šunys dažniau kramto žolę, kai dar nėra suvalgę savo dienos raciono, tad alkis taip pat gali priversti juos kramtyti ūglius.

Jei šuo tik retkarčiais ėda žolę, nerimauti nereikia. Net vėmimas po to, jei jis pasireiškia retai, nepavojingas. Vertėtų sunerimti, kai tai vyksta dažnai.

Žaliosiose erdvėse kartais naudojami pesticidai piktžolėms naikinti. Pavojus šunims kyla, kai pesticidai ką tik išpurkšti. Todėl būkite atsargūs, kur leidžiate šuniui bėgioti.

Jei vaikštote gatvėmis, kur daug automobilių, laikykite šunį atokiau nuo žolės, ant kurios nusėda automobilių teršalai. Gamtoje šuo gali susidurti su nuodingais augalais. Keturkojams pavojingi krokai, hortenzijos, gebenės, tulpės, narcizai, pakalnutės, kadagiai, rododendrai. Jei įtariate apsinuodijimą, skubiai veskite šunį pas vet. gydytoją.

Pagal BNS inf.