„Šilutiškiams nereikia pasakoti, kas tai yra sušiai, nereikia rodyti, kaip elgtis su lazdelėmis. Jaučiasi, kad netradicinių kitų tautų patiekalų jie jau yra ragavę Klaipėdoje ar kituose didmiesčiuose“, – pastebi kaunietis Gintautas Masaitis.
Šių metų sausio pabaigoje mūsų mieste jis atidarė „Sušių studiją“ ir šilutiškiams siūlo net 38 skirtingų skonių sušių suktinukų: vegetariškų, su žuvimi, kitomis jūros gėrybėmis, apkeptų ar netgi su vištiena.
Šiandien apie sušius kalbame „Sveikatos šaltinyje“, nes tai – sveikas maistas, atkeliavęs iš gyventojų sveikata ir ilgaamžiškumu garsėjančios Japonijos. Pagrindiniai šio patiekalo komponentai yra ryžiai, žalia žuvis ir jūros dumblių lapas. „Suvalgęs porciją šių suktinukų nesijauti persivalgęs“, – sako G.Masaitis.
Šilutėje – antrasis restoranas
Prieš įkurdamas savo verslą, Gintautas dirbo pardavimų srityje. Istorija, kodėl kaunietis sugalvojo įkurti maitinimo įstaigą Šilutėje, gana vingiuota.
Pradėti reikia nuo to, kad prieš dvejus metus jis su savo žmona įkūrė sušių kavinukę Tauragėje.
„Tai buvo spontaniška mintis. Kartą žmona valgydama sušius Kaune, sugalvojo, kad tokios kavinės reikia ir jos gimtojoje Tauragėje“, – prisimena Gintautas, palaikęs šią idėją.
Netrukus pora Tauragėje susirado patalpas, per 4 mėnesius jas įrengė ir atidarė „Šaukštelio studiją“.
„Kai pradedi siekti tikslo, viskas gaunasi savaime – svarbu norėti. Kai pradedi tikėti tuo, ką darai, visi reikalingi dalykai ateina“, – atskleidžia G.Masaitis.
Verslas klojosi gerai, todėl pora sugalvojo atidaryti restoraną ir kitame mieste. „Šilutė visą laiką buvo mintyse, nes tai artimas miestas Tauragei“, – neslepia pašnekovas. Taip pat jie dar svarstė ir apie Klaipėdą, Šilalę.
Pernai lapkritį pora atvažiavo į Šilutę ir netikėtai Tilžės gatvėje rado laisvas patalpas. Per kelis mėnesius suremontavo, sukūrė interjerą. Jaunas menininkas iš Tauragės nutapė akį traukiantį grafitį.
Šių metų sausio pabaigoje „Sušių studija“ atvėrė duris pirmiesiems lankytojams.
Tačiau šiandien Gintautas „Sušių studijai“ vadovauja vienas, jau be žmonos pagalbos, nes išsiskyrė jų gyvenimo keliai, o kartu – ir sukurti verslai. Gintautas pasiliko šeimininkauti Šilutėje, jo buvusi žmona – Tauragėje.
Atsižvelgia į klientų poreikius
Iš pradžių verslininkai klientams siūlė tik tradicinius sušius. Vėliau suprato, kad jie ne visiems patinka, ir meniu papildė keptais sušiais. Dabar siūloma net 9 variantų keptų sušių ir netgi – su vištiena.
Gintautas sako, kad visada atsižvelgia į žmonių skonį, pageidavimus. Todėl nors vištiena tikruose sušiuose – netoleruojamas dalykas, tačiau Lietuvos klientamas tai patinka.
„Jeigu klientas pasakys, kad nori sušių su lašiniais, mes padarysime ir su lašiniais“, – juokauja restorano įkūrėjas.
Pirmą kartą ragaujantiems šio patiekalo, verslininkas visada siūlo keptą sušių variantą, nes tai artimiausia lietuvių skoniui ir dažniausiai visiems patinka.
Tiesa, Gintautas pats sušių nesuka. Tai daro šilutiškis Marius, kurį apmokė profesionalus sušių meistras iš Kauno, šioje srityje dirbantis 7 metus.
Anot Gintauto, šilutiškių poreikiai stipriai skiriasi nuo tauragiškių. Mūsiškiai labai mėgsta sušius su unguriu, tunu ar tigrinėmis krevetėmis, o Tauragėje tokie pageidavimai būdavo reti.
„Šilutėje jaučiasi platesnis požiūris į viską, šilutiškiai laisvesni, atviresni“, – šilutiškiams komplimentų negaili Gintautas.
Dažniausiai į „Sušių studiją“ užsuka 20-28 metų amžiaus pamariškiai, vyresni ateina rečiau. Taip pat šilutiškiai mielai naudojasi galimybe užsisakyti sušius telefonu 8 673 36283, išsirinkę norimą variantą iš „Sušių studijos“ „Facebook“ paskyros.
Sušių istorija siekia senus laikus
Sušis – vieno kąsnio užkandėlė, kurios negalima pjaustyti, atsikąsti, ją reikia visą vienu ypu suvalgyti. Sušiai valgomi arba su lazdele, arba rankomis, jokiu būdu – ne šakute. Jei nemoki su lazdele, jau geriau valgyti rankomis. Pagrindiniai sušių ingredientai yra ryžiai, jūros dumblių lapas ir žalia žuvis, kurie specialiu būdu susukami, supjaustomi ir patiekiami su vasabi krienais arba imbieru.
Imbieras skirtas panaikinti suvalgyto suktinuko skonį, kad vėliau būtų galima pajusti kitą. Anot Gintauto, dažnai žmonės to nežino ir paėmę sušio gabalėlį užsideda ant jo imbiero, vasabi ir valgo.
Sušiai yra neriebus ir labai maistingas maistas. Tipinis 7-9 gabalėlių rinkinys turi apie 300-450 kalorijų. Sušyje esanti žuvis aprūpina baltymais ir gali būti puikus omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Daržovės yra vitaminų šaltinis, jūržolėje gausu jodo, o ryžiai yra sudėtiniai angliavandeniai.
Šis patiekalas Japonijoje žinomas nuo priešistorinių laikų, tačiau bėgant amžiams ir gaminimo technologija patobulėjo, ir sušių sudėtis pakito. Įdomu tai, kad iš pradžių ryžiai buvo naudojami tik žuvies fermentacijai, ir tik laikui bėgant žuvis buvo pradėta valgyti su vadinamaisiais sušių ryžiais, kurie yra trumpagrūdžiai ir truputį saldesni už įprastus.
Trumpai apie sušio gaminimą. Jis visada gaminamas iš ryžių bei jūros produktų, neretai naudojami ir kiti produktai: kiaušiniai, daržovės. Gamybai reikalingi karšti ryžiai (naudojami specialūs šiek tiek lipnūs ryžiai), kurie maišomi su ryžių actu ir trupučiu druskos. Actas sušiams suteikia saldumo.
Jūros produktai naudojami švieži ir dažniausiai termiškai neapdoroti, kartais – kepti ar virti. Taigi sušis yra kur kas daugiau nei tik neapdorota žuvis.
„Sušių studijos“ savininkas G.Masaitis noriai dalyvauja įvairiose socialinėse akcijose. Tauragėje tam tikromis valandomis senjorus nemokamai vaišino kava.
Šilutėje jis mielai sutiko būti „Šilutės naujienų“ fotokonkurso „Aš ir mano tėtis“ rėmėju. Vienam iš konkurso dalyvių jis padovanos 25 eurų vertės šešių porcijų sušių rinkinį.