Penktadienį šilutiškiai gyveno laukimu: kalėdines dainas panosėje niūniuodami mieste triūsė, zujo ir vakaro programai ruošėsi teatralai, įvairios organizacijos, padėjėjai.
Įvairiomis eglučių puošmenomis nešini šilutiškiai ir seniūnijų gyventojai skubėjo prie Hugo Šojaus dvaro puošti eglučių alėją – čia beveik 40 eglučių papuoštos įvairiais aksesuarais – nuo sausainių iki varžtų.
Po darbo dienos miestą aplankė ir Kalėdų Senelis. Jis privertė visus aikčioti iš nuostabos, kai nusileido iš pat dangaus – kaip kaskadininkas virve nusiropštė nuo Kultūros ir pramogų centro stogo. Galiausiai choru visi kartu skaičiavę šilutiškiai parodė, ko skubėjo taip gausiai rinktis – šv.Kalėdų laukiantį miestą nušvietė ir įspūdinga eglė, ir kitos puošmenos, ir fejerverkų lietus.
Girliandų ir puošmenų vaizdas miestiečių nenuvylė – visi džiaugėsi, kad mūsų miesto eglutė gražesnė nei kai kurių Lietuvos 
miestų.
Ant eglučių – obuoliai, kepurėlės, Lietuvos trispalvė
Beveik 40 eglučių, surikiuotų prie H.Šojaus dvaro, savo žalias šakas padabino margais papuošalais. Antrus metus dvaro prieiga papuošiančioje alėjoje jau nuo vidudienio sukosi įvairių rajono ar miesto mokyklų, darželių, įmonių ir kitų kolektyvų atstovai. Nešini pačių pagamintais kalėdiniais aksesuarais, visi stengėsi kuo gražiau sau skirtą žaliaskarę papuošti. Padabinę žaisliukais, mažieji ratuku aplink Lalėdų simbolį šoko, dainas iš širdies traukė.
Netrukus eglučių alėja iš tolo kvietė ja pasivaikščioti kiekvieną praeivį, įdėmiai papuošimus peržvelgti, įvairių idėjų pasisemti, kaip pasidaryti žaisliukus iš kankorėžių, riešutų, kompaktinių plokštelių, vienkartinių stiklinių, automobilių raktelių, obuolių, sausainių, kepuryčių, riestainių, kaip iš popieriaus angeliukus pasigaminti, Lietuvos trispalve eglę padabinti.
Iš „Šilutės naujienų“ laikraščio lapų po visą pasaulį žinias nešiojančias gerves bei laivelius pagamino ir mūsų kolektyvas, prisidėjęs prie šventinės nuotaikos kūrimo.
Kalėdinė nuotaika į alėją prikvietė ir lietuviškąjį Kalėdą. Pradžioje čia pasirodžiusi Senelė mažiesiems šventės dalyviams skaitė Salomėjos Nėries pasaką apie apšerkšnijusias mūsų žiemas, apie klaidžią sniego pūgą, saulės nukirptas kasas. Bet senelė užusnūdo…
Tačiau jos pasaka nebuvo baigta – tuomet atkeliavo Kalėda su Laiškanešiu. Pasivaikščiojęs eglučių alėja, pasveikinęs su ateinančiomis šventėmis susirinkusiuosius, Kalėda išrinko eglutę, labiausiai atspindinčią šv. Kalėdų dvasią ir etniškumą. Tai Žemaičių Naumiesčio pradinės mokyklos – darželio papuošta eglutė.
Moderniausia eglute pripažinta UAB „Pas Adą“ kolektyvo varžteliais, rakteliais, grandinėmis puošta žaliaskarė.
Pažadėjęs kiekvieną mažylį aplankyti namuose su dovanomis, Kalėda savo draugą Laiškanešį išsiuntė prie pagrindinės miesto eglės pasitikti kito svečio – Kalėdų Senelio. „Tesaugo jus šv. Kalėdų angelai“, – mojuodamas susirinkusiesiems palinkėjo Kalėda.
Kalėdų Senelis – kaskadininkas
Minia šilutiškių, susirinkę prie dar neįžiebtos pagrindinės miesto eglės, nuo šalčio pūtė garus, trynė rankomis ir dainavo kartu 
su ant scenos pasirodžiusiais atlikėjais. Galvas užversti aukštyn privertė ūžesys ir šviesų mirguliavimas. „Kalėdų Senelis atskrido malūnsparniu!“, – skelbė Laiškanešys.
Tuoj pasirodė ir pats Senelis, susirinkusiesiems pamojavęs nuo stogo. Mažai kas galėjo tikėtis, kad jis tiesiai nuo stogo ir nusileis ant scenos. Vaikus privertęs aikčioti, Kalėdų Senelis nusiropštė nuo stogo virve, remdamasis kojomis į Kultūros ir pamogų centro sieną.
Laiškanešys, kaip ir reikalauja jo profesija, Kalėdų Seneliui įteikė didžiulį voką, kuriame – Šilutės ligoninėje gulinčių vaikų parašyti sveikinimai ir dovanų prašymai. Perskaitęs Gabrielės laišką, Senelis pasiuntė jai sveikatos, mat to ligoniukė ir prašė.
Kristijonas troško gitaros ir mikrofono, o Mindaugas – mobiliojo telefono. Tokios pat dovanos norėjo ir Paulina, tik nusakė, kad telefonas turėtų būti „per visą ranką“, kaip ir jos sesers.
Pažadėjęs kitus laiškus būtinai perskaityti vėliau, Kalėdų Senelis sceną užleido Šilutės miesto valdžios atstovams – gražių švenčių miestiečiams linkėjo meras Šarūnas Laužikas, jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Paskui visi kartu choru suskaičiavo nuo 10 iki 1 ir taip įžiebė pagrindinę miesto eglę. Mėlynai – geltonai žybsinti miesto puošmena šilutiškių nenuvylė. Džiaugėsi susirinkusieji, kad jų eglė nedarys miestui gėdos, o džiugins šv. Kalėdų dvasia.
Kalėdinėmis spalvomis sužibo ir virš Lietuvininkų gatvės pakabinti papuošimai, geltonasis miesto tiltas, kurį tradiciškai papuošė „Šilutės būstas“.
Taip, apkeliavusi Lietuvos didžiuosius miestus, šv. Kalėdų dvasia atėjo ir į Šilutę!
Daugiau nuotraukų rasite „Šilutės naujienų“ Facebook albume!