Dar sausio mėnesį jie svarstė projektą dėl tokio kompensavimo ir jį atidėjo vasariui. Politikai susiginčijo, ar vertėtų visiems mokytojams, kurie važiuoja į tolimesnes vietas dirbti, apmokėti patiriamas kelionių išlaidas, ar tik tiems, kurie vyksta dirbti į kaimus iš miesto ar kitos savivaldybės, ar ir važiuojantiems iš miesto į kaimus.
0,10 euro už kilometrą
Kalbų ir diskusijų dėl minėto klausimo kilo tikrai nemažai. Nors siūloma patvirtinti pedagogų kelionių kompensavimo aprašą, kuriuo būtų nustatytas Šilutės rajono savivaldybės mokyklų pedagogų kelionės išlaidų kompensavimo dydis – 0,10 euro už 1 km ir numatytos Savivaldybės biudžeto lėšos mokyklų pedagogų kelionės išlaidoms kompensuoti savivaldybės 2022 metų biudžete, vis dar lieka daug nežinomųjų. Šio projekto sprendimu būtų laukiama tokių rezultatų: gerinamos mokytojų darbo sąlygos, didinama jų motyvacija dirbti mūsų savivaldybėje. Taip pat būtų didinama pedagogų motyvacija dirbti labiau nutolusiose rajono mokyklose, gerinant švietimo kokybę ir miesteliuose.
Beje, sprendžiant tokį jau įsisenėjusį klausimą mūsų rajone, politikai užmiršo kitą svarbų faktą – mokytojams juk nereikia, kad jiems būtų kompensuotos išlaidos už automobilių remontą, kai į darbą važiuoja prastais keliais ir bet kokiomis oro sąlygomis. Nereikia jiems ir šimtų eurų, kuriuos kas mėnesį kelionėms išleidžia patys politikai. Kalba sukasi tik apie 0,10 euro kompensavimą už 1 kilometrą. Beje, tų kilometrų su savo „sumažintais“ automobiliais pedagogai tikrai kasdien prasuka po keliolika ar keliasdešimt. „Sumažinti“ automobiliai, – tai ne daug kuro ryjantys plieniniai žirgai, kuriuos kasmet atnaujina ir naudoja kai kurie rajono politikai. Dauguma kalbintų mokytojų prisipažino, kad jie darbo vietai pasiekti yra įsigiję nedidelius, mažatūrius, neturinčius daug privalumų automobiliukus.
Gardame, todėl į darbą kasdien turi važiuoti po kelias dešimtis kilometrų. Tokios
kelionės yra nelengva finansinė našta šeimoms, tad jie mano, jog kelionės išlaidos turėtų būti kompensuojamos.
Vartant siūlomo projekto sprendimą dėl mokytojų kelionių kompensavimo kaip medalį, matome ir antrąją pusę. Dar rudenį straipsnyje „Rajono politikai apetitu pinigams nesiskundžia: net karantino metu „nukeliavo“ tūkstančius kilometrų, bendravo su rinkėjais ir paprašė už tai įspūdingų kompensacijų“ aprašėme ir pačių Tarybos narių keliones bei patirtas išlaidas. Akivaizdu, kad net karantino piko metu, kuomet buvo draudžiamas važinėjamas į kitus rajonus ar gyvenvietes, rajono politikai deklaravo po 300 – 400 Eur kas mėnesį patiriamų kelionės išlaidų ir jas susigrąžino iš mūsų visų kišenės. O šiuo atveju, ieškant bent menkos paramos ir paskatos padengti bent dalinį važiuojančių į darbus mokytojų nuostolį, Tarybos nariams dar kyla nemažai klausimų ir abejonių…
Apie tai, ar reikėtų kompensuoti kelionės išlaidas ir kiek per mėnesį patiria asmeninio nuostolio, vykdami kasdien į atitolusius darbus, paklausėme nuomonės ir pedagogų.
Panašu į erzinimą
Gardame gyvenanti chemijos mokytoja Silvija Zabarskienė kasdien į darbą važiuoja po kelias dešimtis kilometrų. Ji dirba Stoniškiuose ir Šilutėje. Norėdama pasiekti darbą Šilutėje, moteris į vieną galą nuvažiuoja apie 27 km, tiek pat prasuka ir grįždama. Būtent trečiadieniais, kai darbo grafikai išdėlioti dviejose darbovietėse, mokytoja turi įveikti apie 100 km. Iš namų Gardame ji važiuoja į Stoniškius (apie 30 km trumpesniu keliu ir 50 km – ilgesniu, bet saugesniu), po to apie 30 km į Šilutę ir apie 25 km iki namų. Iš viso gaunasi apie 105 km ir net daugiau.
Silvija sakė, jog specialiai dėl darbo yra įsigijusi nedidelį automobilį, kuris naudoja mažai kuro, kad pavyktų kuo daugiau sutaupyti. Paklausta, ar būtų geras sprendimas, jei rajono politikai vis dėl to patvirtintų mokytojams kelionių išlaidų aprašo kompensavimą, net nedvejojusi atsakė, jog tai būtina.
Tačiau mokytoja prisiminė ir neseniai kaimyninėje Pagėgių savivaldybėje dėl tokio pat svarstomo klausimo nuskambėjusią istoriją. Esą Pagėgių valdžia mokytojus apgavo. „Dar prieš rudenį politikai žadėjo mokytojams, atvykstantiems dirbti į Pagėgių mokyklą, kompensuoti kelionių išlaidas. Prisiviliojo dirbti ne vieną pedagogą iš atokiau. Deja, sprendimo kompensuoti kelionių išlaidas po ilgų diskusijų taip ir nepatvirtino. Liko nemažai mokytojų apgautų. Toks sprendimo svarstymas tik sukėlė pasipiktinimą, suerzino pedagogus“, – sako Silvija.
Matematikos mokytoja metodininkė Alma Montrimienė į darbą Vilkyčių mokykloje važiuoja iš Žemaičių Naumiesčio. Kalbinta ji prisipažino, kad iš viso į abu galus jai susidaro apie 70 km. Alma paskaičiavo, kad kas mėnesį ji kelionėms į darbą iš atlyginimo atseikėja apie 105 Eurus. Tačiau čia niekas nekalba apie patiriamą riziką ir stresą, kai į darbą mokytoja išvažiuoja apie 7 val. ryto, ir važiuoja apsnigusiais ir apledijusiais keliais. Ne kartą jai ir laukiniai žvėrys iššoko prieš automobilį…
Mokytoja tvirtina, kad visiems be išimties mokytojams, važiuojantiems toliau į darbą, turėtų būti kompensuojamos kuro išlaidos.
Valdžios trumparegiškumas
Apie kelionės į darbą išlaidas paklausėme ir Gardame gyvenančio šeimyninio istorikų dueto, Lilijos ir Sauliaus Zdanevičių nuomonės. Jie abu dirbti važiuoja į Šilutę.
Lilija sakė, kad jų abiejų darbo grafikai skiriasi, tad į mokyklą vyksta skirtingais automobiliais. Lilija kas mėnesį kurui paskiria apie 70 Eur, o Saulius – apie 60 Eur.
„Kelionės išlaidos turėtų būti kompensuojamos visiems – ir iš miesto į kaimo mokyklas, ir iš kaimo į miesto mokyklas važiuojantiems mokytojams“, – sako L. ir S. Zdanevičiai. Anot jų, mokytojų šiais laikais labai trūksta, nes tai – specifinė specialybė, ne kiekvienas gali dirbti tokį darbą, reikia aukštos kvalifikacijos.
„Kelionių išlaidų kompensavimas – tai ir galimybė pritraukti jaunimą rinktis mokytojo profesiją. Ekonomistai turi kuo greičiau daryti apskaičiavimus, ir vos kvėpuojančias mokyklas pertvarkyti, nes mokyklų tuštėjimo metas neišvengiamas“, – sakė Lilija. Anot jos, kadangi mokytojams trūksta krūvio, jie priversti ieškotis darbo kitur, važinėti. Būtent dėl šių priežasčių mokytojai jau pradeda išeiti iš darbo, nes neapsimoka dirbti ir beveik viską išleisti kelionėms. Pašnekovės žiniomis, net trys mokytojai dėl šios priežasties jau paliko Vydūno gimnaziją.
„Aplinkiniai rajonai – Klaipėdos, Tauragės, Jurbarko, Šilalės jau kompensuoja mokytojams kelionių išlaidas. Kompensavimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas įdarbinti kvalifikuotus specialistus, užtikrinant gyventojų teisę į kokybiškas ugdymo, kultūrines ir socialines paslaugas“, – sakė Lilija.
Mokytojai istorikai prisipažino, jog yra garbė, kai mokytojų paruošti mokiniai reprezentuoja rajoną tarptautiniuose projektuose, respublikiniuose konkursuose. Be to, beveik visi rajone vykstantys renginiai nepraeina be mokytojų pagalbos. Tačiau kai reikia padėti mokytojams, jiems atsukama nugara…
„Sprendimas nekompensuoti mokytojams kelionių į darbą išlaidų būtų valdžios trumparegiškumas. Pavyzdžiui, gal mes ateity pradėsim ieškoti darbo Priekulėje, kur kelionės išlaidas apmoka savivaldybė. Kaip tada?..“ – retoriškai klausė Lilija ir Saulius.
Jei šį mėnesį rajono politikai, svarstydami savivaldybės biudžeto lėšas mokyklų pedagogų kelionės išlaidų kompensavimui 2022 metams, priimtų teigiamą sprendimą, jis įsigaliotų nuo kovo 1 d.