Nė vienas neužaugame be mokyklos. Nė vienas neišeiname į gyvenimą nesušilęs Mokytojo gerumo, meilės ir rūpesčio spinduliuose, o mokyklinis suolas ir juoda lenta tapo nerūpestingos vaikystės ir besiskleidžiančios jaunystės simboliu.
Spalio 5-ąją – Tarptautinė mokytojų diena. Šią šventę 1966-aisiais pasiūlė UNESCO Tarpvyriausybinė konferencija, siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą.
Mokytojas. Kiekvienam vis kitas. Kitoks. Bet visiems toks pat mylintis ir teisingas, reiklus ir švelnus. Kai reikia, guodžiantis, drąsinantis, barantis ar besididžiuojantis savo mokiniais. Užmiršęs save. Išdalinęs save. Bet laimingas.
Sveikiname tuos, kurie pašaukti būti Mokytojais. Kurie su meile atveria klasės duris ir žvelgia į smalsias mokinukų akis. Kurie dar nepavargo nuo nesibaigiančių permainų ir draugiškai pasidalina tarpusavyje jau beveik neįperkamomis tapusiomis dvasią pakylėjančiomis knygomis. Kurie savo trapiais pečiais sugeba atlaikyti begalines mokinių teises ir taip dažnai skaudinantį negatyvų visuomenės požiūrį į jų pasiaukojamą triūsą. Tuos, kurie jau nebėra tikri dėl ateities, bet vis dar kupini ryžto ir pasišventimo auginti sparnus paukščiukams, tapsiantiems kasdieninės duonos kepėjais ir didžiais žmonėmis, valdysiančiais mūsų likimus.
Sveikiname ir linkime neprarasti tikėjimo, suremti pečius ir tęsti savo kilnią misiją, laukiant visų mūsų geresnio rytojaus.
Su Tarptautine Mokytojo diena!
Redakcija