„Spalių 12 d., apie 5 val. užėjo smarki perkūnija. Griaustinis trenkė į elektros laidą ir telefoną. Daug pridarė žalos, elektra visur užgeso ir telefonas nustojo veikęs. Ypatinga katastrofa įvyko zokristijoje. Elektros srovė eidama laidu išdraskė zakristijos tinko lubas, sudaužė abažūrą ir visus ten esančius apnešė moliu. Elektros srovė perėjo bažnyčią ir laidu išeidama išmušė prie vargonų bokšte langus.“
Kaip yra rašęs Švėkšnos muziejus: „Buvusiems bažnyčioje sukėlė nemenko išgąsčio, nes vienu metu užgęso elektra, bažnyčioje matėsi tik ugnies kamuoliai. Nuostolių buvo padaryta už maždaug 1000 litų (pasak kitų šaltinių – 1800 Lt). Nuo perkūnijos labai nukentėjo paštas, sugadinti miestelyje telefono laidai, miestelis liko be telefono ryšio.“
Šiandieniniai duomenys atskleidžia, jog 1935 m. rugsėjis–spalis Vakarų Lietuvoje pasitaikė labai šilti (pagal tų laikų vidurkį). Ir nors perkūnijų gali pasitaikyti visais metų laikais, tačiau rudenį jų dažniau pasitaiko vakariniuose rajonuose, atslenkant lietaus debesims nuo sąlyginai šiltos jūros.