„Žiūrėdamas į dangų suvokiu, koks esu mažas ir kokia didelė Visata“, – sako Tomas Danielkus. Dvidešimtmetis švėkšniškis studijuoja teisę Vilniuje, o laisvalaikiu fotografuoja dangų – saulę, mėnulį, kometas, galaktikas, žvaigždžių spiečius. Jo nuotraukos išties įspūdingos, ne ką mažiau stebina ir vaikino astronominės žinios.
Tomo pažintis su astronomija prasidėjo prieš 6 metus, kai jis žaisliniu teleskopu pažvelgė į dangų. Pamatęs mėnulį sako įsimylėjęs jį iš pirmo karto. Vėliau įranga tobulėjo, atsirado daugiau fizikos ir astronomijos žinių, vaikinas ėmė tyrinėti daug kam nežinomus dangaus kūnus, kitiems atrodančius kaip vatos gabalėliai.
Įspūdingiausia ką jis užfiksavo per šiuos metus – kometa „C/2019 Y4 (ATLAS)“, kuri arčiausiai Žemės priartės šių metų gegužės 23 d., ir, jei viskas gerai, bus matoma plika akimi.
Mėnuliui – meilė iš pirmo žvilgsnio
Tomas pasakojo, kad anksčiau niekada neturėjo minčių tyrinėti dangų, tačiau viskas pasikeitė 2014 metais, kai svečiavosi pas pusbrolį. Jis turėjo mažą žaislinį teleskopą ir paaugliai sumąstė per jį pažiūrėti į dangų.
„Pamatėme mėnulį ir tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio“, – įvykį, nulėmusį dabartinį jo pomėgį, prisimena vaikinas.
Dar porą metų Tomas tik stebėjo dangų, o vėliau pradėjo fotografuoti. Pirmąjį „Canon“ fotoaparatą jis nusipirko prieš 5 metus, po mėnulio užtemimo. Tada Tomas suprato, kad tai ką mato danguje, būtina parodyti ir kitiems.
Norą matomus vaizdus perteikti ir kitiems, jis turėjo visada, visgi aistros tyrinėti dangų Tomas nesusiejo su savo ateities profesija. Baigęs Švėkšnos „Saulės“ gimnaziją, jis pasirinko teisės studijas. Sprendimas buvo nelengvas, tačiau apgalvotas, patikrintas. Dar būdamas abiturientas vaikinas dalyvavo tarptautinėje stovykloje Molėtų observatorijoje, kur susirinko apie 30 studentų iš įvairių šalių, magistrai astrofizikai. Padirbėjęs su jais suprato, kad astronomija, astrofotografija ir fizika jam labiau rūpi kaip pomėgis, o ne profesija.
Geriausias laikas – žiemos naktys
Tomas sako, kad dangų fotografuoti galima ir dieną, ir naktį. Visgi geriausias metas astrofotografams yra žiemos naktys, kai lauke būna šalta ir stabili atmosfera, kuomet oro masės mažiau juda. Pasak vaikino, fotografuojant su teleskopu tai labai svarbu. Kartais naktis gali būti giedra, bet atmosfera nestabili, tada per teleskopą nieko nepamatysi ir nuotraukos gausis neryškios.
Geriausios vietos fotografuoti dangų yra plyni laukai, kuriuose atsiveria platus vaizdas iki pat horizonto. Visgi Tomas dažniausiai fotografuoja savo kieme, kuris yra labai didelis. Išėjęs į lauką, ant trinkelių pasideda įrangą ir pradeda stebėti dangų, tam naudoja teleskopą ir fotoaparatą. Pasak astrofotografo, ryškesnius dangaus 
kūnus galima įamžinti ir su paprastu fotoaparatu, tačiau kai objektai tolimi, mažesni ir blankesni – reikia teleskopo.
Visiems geriausiai matomi ir puikiai pažįstami dangaus kūnai yra saulė ir mėnulis. Tomas sako, kad saulę galima fotografuoti tik dienos metu, o štai mėnulis gražus tiek dieną, tiek naktį.
Švėkšniškis daugiausiai užsiima giliojo dangaus fotografija – galaktikų, žvaigždžių spiečių, kometų.
Gražiausia – kometa „Catalina“
„Įdomiausia, koks tu mažas ir kokie visatos mastai dideli. Stebint galaktiką, žiūri į objektą, kurio šviesa iki tavęs keliauja milijonus metų, t. y., žiūri į praeitį, kaip objektas atrodė ankščiau ir nežinai kaip atrodo dabar. Tai nėra statiška, viskas keičiasi“, – pastebi Tomas.
Norint pažinti dangų, reikia astronomijos, fizikos žinių, todėl prieš kiekvieną fotosesiją Tomas pasiruošia, skaito, plečia savo akiratį.
„Visi objektai daugiau ar mažiau susiję su astronomijos pradmenimis, kuriuos reikia turėti, nes neturint žinių ir žiūrint pro teleskopą gali nesuprasti, kas ten yra. Dauguma objektų nežinančiam žmogui atrodys tiesiog kaip vatos kamuoliukai“, – sako Tomas.
Iriso ūkas, Kūgio ūkas ir Kalėdų eglutės spiečius, Liepsnos ir Arklio galvos ūkai, Liūto tripletas, Juodosios akies galaktika – tai tik keletas pavadinimų objektų, kuriuos Tomas yra įamžinęs. Jam įspūdingiausios – kometos, kurios danguje pasirodo gana retai. Viena ryškiausių jo nufotografuotų kometų turi „Catalina“ vardą.
„Kai kurių kometų orbitos tokios ištęstos, jog jos praskrenda vieną kartą ir vėliau nebepriartėja tūkstančius metų, jų nebepamatysi niekada“, – sako Tomas.
Netiki, kad egzoplanetose gyvybės nėra
Egzoplaneta – planeta, kuri skrieja aplink kitas žvaigždes, jei paprasčiau – kituose pasauliuose. Tomas, kaip ir kiti šios srities entuziastai, nepraleidžia progos fotografuoti saulės ar mėnulio užtemimų. Jis įamžino ir balandžio 7-ąją patekėjusią rožinę mėnulio superpilnatį. Švėkšniškio bendraminčių astrofotografų Lietuvoje nėra daug, didžioji dalis jų – vyresnio amžiaus.
Lietuvoje dangus, pasak švėkšniškio, ypatingas tuo, kad yra aukštesnių platumų. Molėtų observatorijoje jam teko bendrauti su italais astronomais ir astrofizikais, kuriems buvo keista, kad pas mus yra baltosios naktys – birželio naktys, kai nevisiškai sutemsta dėl žemai nenusileidžiančios saulės. Pietiečiams buvo keista matyti, kad dangus visą laiką yra šviesus. Pasak Tomo, šviesios naktys astrofotografams yra tarsi vėžys, nes jie praranda visą mėnesį fotografavimo, bet tai įdomu.
Jis samprotauja, kad žvelgiant į visatos dydį, kitas galaktikas, būtų naivu netikėti, jog gyvybė kitose planetose egzistuoja. Užfiksuoti paranormalių reiškinių, nepažįstamų objektų danguje Tomui dar neteko, nors veiklos pradžioje kildavo abejonių.
„Dažnai danguje pastebimi objektai, kurie mirksi. Vis tiek anksčiau ar vėliau išsiaiškini, kas tai yra: ar raketų paliktos šiukšlės orbitoje, kurios mirksi, ar šiaip palydovų atspindžiai“, – savo pastebėjimais dalijasi švėkšniškis.
