Jau daug metų Švėkšnos bendruomenė turi tradiciją metų pradžioje susirinkti į Padėkos vakarą. Tai vakaras tiems, kieno geri darbai kuria miestelį ir visos jo bendruomenės gyvenimą.
Ir praėjusio penktadienio vakarą Genovaitės vilos salė buvo pilnutėlė. Švėkšniškius čia sukvietė seniūnija, „Saulės“ gimnazija, girininkija, vietos vaikų darželis, specialioji mokykla. Sukvietė išklausyti nuoširdžių padėkos žodžių, paklausyti geros muzikos ir poezijos, pajuokauti ir tiesiog pabendrauti.
Pagerbtiems svečiams – „čiulpinazai“
Padėti kreiptis į bendruomenę seniūnui Alfonsui Šepučiui pasišovė netikėta viešnia – Amerikos lietuve ir Lietuvos amerikiete
prisistačiusi Zofija Padebesė, jau susiruošusi keisti pavardę į Padebesys. Ponia sakė sugrįžusi „ant Lietuvos, ant tėvų žemės, ant biznio reikalų“, t.y., nutarusi Švėkšnos miestelyje „grožio fabriką“ (lietuviškai – kliniką) atidaryti. Kodėl būtent tokio biznio ėmėsi, kraštietė paaiškino nė nesusimąsčiusi – esą todėl, kad dabar „ant Lietuvos labai daug žmonių, nepatenkintų ant savęs“.
Viešnia atvirai dėstė, kuris iš svečių jau pabuvojo jos klinikoje užjūriuose ir ką jam ten koregavo. Ji taip pat žinovės akimi apžiūrinėjo kiekvieną svečią ir noriai dalijo patarimus, kuriam iš tądien susirinkusiųjų dar vertėtų kreiptis į jos grožio kliniką ir ką kurio svečio išvaizdoje ji pakeistų.
Ponia Zofija labai laukė atvykstančio rajono mero Virgilijaus Pozingio, kuris, anot jos, jau pabuvojo jos klinikoje Amerikoje ir ten „buvo patvarkytas“, todėl dabar esąs „vyras kaip nulietas“. Bet praėjusią savaitę po kaimyninę Lenkiją važinėjęs meras atsiimti jam skirtos padėkos nesuspėjo atvykti. Todėl negavo ir p.Zofijos dovanos – čiulpinuko „kad smegenys dirbtų ir kad nieko į galvą neimtų“.
Tokius pat „čiulpinazus“, bet pirktus „tikrai ne Paulauskinėj ir ne Ambrozaitinėj“, p.Zofija dovanojo visiems tą vakarą pagerbtiesiems.
Seniūnas Alfonsas Šeputis, pasirodo, grožio klinikos paslaugomis pasinaudoti dar nesuspėjo, todėl p.Zofija jam šią galimybę sakė suteiksianti ir visas gamtos klaidas ištaisysianti ateityje.
Dėkojo už renginius ir naujus akcentus
Seniūnas pastebėjo, jog tai, kas naujo, gero ir gražaus per metus padaroma miestelyje, visi miestelėnai mato patys. Kiekvieno indėlis į bendruomenės gyvenimą, anot seniūno, prasideda nuo kasdienių smulkmenų, bet kiekviena ta smulkmena labai svarbi.
„Organizuotas geras renginys, iškovotas dar vienas sportinis medalis, nauja knyga ar pastatytas kryžius – tai gyvenimas, kurį kuriate jūs ir padedate įgyvendinti visų mūsų užsibrėžtus tikslus“, – kalbėjo seniūnas. Todėl ir padėkas, anot jo, reikėtų įteikti kiekvienam iš atėjusiųjų.
Šiemet seniūnas sakė norintis išskirti keletą žmonių, pernai į bendruomenės gyvenimą įnešusių naujovių.
Praėjusieji metai, anot seniūno, visai šaliai buvo sporto metai. Švėkšna – ne išimtis, nes čia gyvuoja Zitos ir Medardo Urmulevičių išugdyta sporto dvasia. Ta proga miestelį papuošė dar vienas naujas akcentas – krepšinio kamuolys. Todėl atsiimti padėkos už gražų darbą seniūnas kvietė Dainių Šarkų, Juozą Mikužį ir Steponą Bumbulį.
Kur kas gražiau dabar atrodo Žąsyčių kapinaitės, kurias pernai sutvarkė Rolandas Grėvys, Arūnas Uselis ir Tomas Klumbys.
Savo ir šeimos Naujųjų metų šventę bendruomenei paaukojo Vytautas Raibys, iki 3 valandos ryto linksminęs miestelėnus.
Pernai atgijo renginiai Vilkų Kampo kaime – šią naujovę inicijavo Mindaugas Nogaitis. Retas renginys Švėkšnoje apsieina be Žemaičių krašto etnokultūros centro vadovo Valerijono Krutikovo, kuris arba pats švėkšniškiams groja, arba ją nors atsiveža.
Ir dar gausiam būriui miestelio šventes remiančių žmonių padėkos žodžius tarė seniūnas. Visiems jiems teko ir p.Zofijos „čiulpinazai“, ir patikinimai, kad kai Švėkšnoje atidarysianti kliniką, visus juos gražiais ir garbanotais padarysianti.
Pabaigoje – internacionalinis sveikinimas
Už finansinę paramą ir pagalbą sprendžiant iškylančias problemas A.Šeputis dėkojo ir Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui ir įteikė jam atminimo ženklą su Švėkšnos herbu. O p.Zofija tokiam, anot jos, gražuoliui, negailėjo „čiulpinazų“, nes jis jos klinikoje „jau darėsi visas grožio operacijas“.
Seimo narys visų apylinkės gyventojų vardu dėkojo seniūnui, kuris čia vadinamas „mūsų Alfonsiuku“. R.Žemaitaitis pasidžiaugė, kad A.Šeputis, anot jo, yra laimingas – jis nėra politikas. Mat politikoje „kur pažvelgsi, ten puvėsis, ten kirminas…“. Todėl dovanojo seniūnui apvalų kaip žemė, kietą ir tvirtą obuolį ir linkėjo, kad joks kirminas ar puvėsis jame niekada neįsiveistų.
Savosios įstaigos pasiekimais ir čia dirbančiais pedagogais džiaugėsi ir jiems dėkojo ir „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė. Direktorės padėkos įteiktos Vaidotui Didžiūnui, Petrui Čeliauskui, Paulauskams, Marcinkevičiams, Paldauskams, Ambrozoms, Tamašauskams ir kitiems mokslo įstaigą remiantiems švėkšniškiams. Be jų rankų, anot direktorės, gimnazija negalėtų gyvuoti.
„Nenuleisti rankų, kad ir šie metai būtų kupini gerų darbų“, saviškiams linkėjo klebonas Donatas Stulpinas.
Genovaitės viloje tą vakarą ilgai skambėjo Liudos Kašėtienės, Žydrės Adomaitienės ir Ado Nausėdos atliekamos dainos, Marijaus Budraičio eilės, o svečius eilėn išrikiavusi p. Zofija privertė juos ne kartą sušukti, anot jos, internacionalinį sveikinimą visai Švėkšnos grietinėlei: „Tegyvuoja Švėkšna“.