Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“ patvirtino, kad daugiausiai tuščiavidurių margučių – net 7551 – ant vieno medžio sukabino Švėkšnos neįgaliųjų draugijos padalinys. Per praėjusias Velykas Švėkšna tapo traukos objektu, nes daugybė žmonių važiavo pasižiūrėti įstabaus Velykų medžio, stovinčio šalia bažnyčios.
„Pasiekti rekordo nesitikėjome, esame ir patys nustebinti“, – „Šilutės naujienoms“ pasakojo Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ingrita Riterienė.
Rekordo specialiai nesiekė
Švėkšniškių pasiektą rekordą galima pamatyti tinklalapyje rekordai.lt, įvedus paieškos žodį „margutis“. Už šį pasiekimą švėkšniškiams bus įteiktas specialus diplomas.
Dekoruoti įvairiais būdais ir įvairiomis medžiagomis margučiai kabėjo ne tik ant Velykų medžio, bet ir papuošė šalia pastatytą Velykės skulptūros suknelę. Ji buvo padabinta 514 margučių – šis skaičius simbolizavo Švėkšnos pirmąjį paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose prieš 514 metų.
„Rekordo užfiksavimas – tai tarsi galutinio taškelio padėjimas. Aišku, jaučiamės įvertinti, nors jeigu ir nebūtų pripažinę rekordo, nebūtume nusiminę, nes norėjome suvienyti žmones, padarydami jiems šventę, papuošti miestelį“, – komentavo I.Riterienė.
Švėkšnos neįgaliuosius į Lietuvos rekordus registruojančią agentūrą kreiptis paragino vietiniai žmonės: „O kodėl ne, jeigu jau yra toks rezultatas?“.
Tai ne vienintelis švėkšniškių rekordas. 2013 agentūra „Factum“ patvirtino, kad Švėkšnos neįgalieji buvo sukūrę didžiausią Lietuvoje – 7,2 m aukščio ir apie 10 kg svorio – verbą. Tiesa, vėliau šis rekordas buvo pagerintas kitų.
2012 metų lapkritį Švėkšnoje buvo užregistruotas daugiausiai uždegtų žibintų iš moliūgų rekordas.
Dekoravo įvairiais būdais
Per Velykas žvelgdamas į Švėkšnos Velykų medžio margučius, galėjai pagalvoti, kad jie – plastmasiniai. Tačiau I.Riterienė paneigia šias mintis – 7551 margutis buvo padarytas iš tikrų tikriausių kiaušinių kevalų. Juos neįgaliųjų draugijos nariai rinko visus metus. Nuo šių metų pradžios iki pat pavasario, ilgais žiemos vakarais, jie kiaušinius dekoravo.
„Kas kaip sugalvojo, tas taip ir puošė“, – prisimena I.Riterienė.
Kiaušinius švėkšniškiai dekupažavo, dažė akriliniais dažais, apmezgė, aprišo medžiagėlėmis ar tiesiog margino kaip įprastus margučius.
Kad būtų lengviau kiaušinius skaičiuoti, juos rišo po keturis į girliandą, dėjo į maišelius ir į dėžes. Ant Velykų medžio juos kabino apie 3-4 valandas.
I.Riterienė džiaugiasi, kad Velykų medis sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jai buvo miela matyti, kad atvykę prie medžio žmonės kabino ir savo margučius ar paukštukus ir tokiu būdu prisidėjo prie bendros šventinės nuotaikos.
Tiesa, buvo ir tokių, kurie kiaušinius nusikabino ir sau pasidovanojo…
Pasibaigus Velykoms, I.Riterienė margučių nuo medžio neišmetė, parsivežė į namus. Kai ateis tamsesni vakarai, tikisi juos išpainioti ir naudoti kitais metais – nori tęstinumo.
Ji džiaugiasi, kad turėdami malonių rūpesčių neįgaliųjų draugijos nariai negalvoja apie savo bėdas, ligas ir jaučiasi sveikesni.
Rašyti atsakymą