Visų šventųjų išvakarės Švėkšnoje – be klejojančių pabaisų, vaiduoklių, triukšmo ir kitų Helovino atributų, tačiau su grafo Pliaterio rūmų parke plevenančia šviesa. Ji sklido iš daugiau nei 660 moliūgų ertmių, kuriuos išskaptavo švėkšniškiai ir miestelio svečiai.
Akcijos “Mes už šviesą” organizatoriai tikisi, jog tokia gausybe moliūgų žibintų , išdėliotų vienoje vietoje, pateks į Lietuvos Gineso rekordų knygą. Iki šiol toks rekordas Lietuvoje dar neužfiksuotas.
Veikė moliūgų dirbtuvės
Renginys suvienijo visą Švėkšnos bendruomenę, kuri dar nuo pavasario, seniūno Alfonso Šepučio paraginta, augino moliūgus. Šventės idėjos autorius, vienas iš akcijos iniciatorių Švėkšnos „Saulės” gimnazijos technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas pasakojo, kad mintis išpjaustyti daug moliūgų kilo pernai. Tuomet gimnazijos abiturientai išskobė apie 40 moliūgų ir jais papuošė miestelį.
Prie projekto „Mes už šviesą” organizavimo prisijungė pedagogai Inga ir Jonas Girskiai, Žeivida Stankienė, Violeta Stonienė, parėmė verslininkai Paulauskai ir Ambrozai, seniūnas A.Šeputis. Entuziastingai akcijoje dalyvauti sutiko Švėkšnos „Saulės” gimnazijos, specialiosios mokyklos moksleiviai, aktyviai prisidėjo neįgaliųjų draugija, pavieniai žmonės.
Nepaisant to, jog šie metai moliūgams nebuvo labai derlingi, moliūgų žibintų šventė sulaukė netikėto ažiotažo. Nuo pat ryto Švėkšnos miestelis dūzgė: apglėbę rankomis, karučiais, dviračiais, kimšdami į automobilių bagažines gyventojai vežė moliūgus į parką. Nešini moliūgais į parką suko miestelio svečiai.
Ūsuoti, rambuoti, skylėti, besivaipantys, subtiliai gėlėti, raštuoti, net trolio veidu papuošti su užrašu „Problem?” – tokių ir kitokių charakteringų moliūgų žibintų gimė nuo ryto veikusiose skaptavimo dirbtuvėse.
Helovino siautulį pakeitė šviesa ir rimtis
Pasak J.Girskio, nuo dviprasmiškai lietuvių vertinamos Helovino šventės invazijos nepabėgsi, bet reikia pasiimti tai, kas joje gražiausia.
„Amerikonizmas yra gąsdinimai, kraujai ir visi žiaurumai, o mes palikome tik grožį ir šviesą. Kiekvienas atneša savo moliūgą su šypsena, taip prisideda prie bendrai kuriamos šviesos”, – „Šilutės naujienoms” sakė V.Didžiūnas.
Pedagogas pastebi, jog purtytis moliūgų kaip visiškos svetimybės ir antikrikščioniško atributo nederėtų, nes išskopti moliūgai, vadinami Džeko žibintais, mūsų kultūrai nėra visai svetimi. Paprotys iš moliūgų daryti žibintus greičiausiai atėjęs iš airių folkloro. Moliūgas yra viskas, kas paimta iš saulės – šviesa, spalva.
„Aš esu tradicinių pažiūrų ir Helovinas man Lietuvoje netinka – dabar yra susikaupimo ir rimties metas. Bet jūs šią šventę pavadinote šviesos švente. Tas man labai patiko”, – „Šilutės naujienoms” sakė klaipėdietis Vidas. Jis specialiai dėl šventės į Švėkšną iš Klaipėdos tris valandas mynė dviračiu.
„Čia yra Švėkšnos Bobutės oželio reinkarnacija. Tai reiškia, kad oželis, kurį mylėjo bobutė, ne mirė, o reinkarnavosi”, – savo moliūgo skulptūrą „Šilutės naujienoms” pristatė klaipėdietis Vidas ir nuėjo į parką ieškoti savo skulptūrai tinkamos vietos.
Žibintai it tūkstančiai jonvabalių žybsėjo tvenkinio pakrantėje, tarp medžių, takų, sūpynių, ant akmenų, net valtele nuplukdyti prie salelėje stovinčios Dianos skulptūros. Naktinį reginį papildė ir mistišką atmosferą sukūrė parką apgobusi muzika.
Po šventės parkas nevirto moliūgų sąvartynu – kai kuriuos žibintus pasiėmė jų autoriai, o likusias išnaras seniūnijos darbuotojai išvežė į mišką ir paliko kaip pašarą žvėrims. Likusios žvakės Visų šventųjų dieną uždegtos ant apleistų kapų.
Jono Girskio (sveksna.com) VIDEO:
GALERIJA: