Švėkšnoje – J.Marcinkevičiaus literatūrinės premijos laureatė

barauskiens knyga karuna zalciui karaliuiPenktadienio popietę Švėkšnos seniūnijos salėn rinkosi švėkšniškiai ir mokyklinis jaunimas susitikti su Priekulės mokytoja, kraštotyrininke, 2013 metų Jono Marcinkevičiaus literatūrinės premijos laureate, knygų „Vyžeikių karalienė“ (apie Ievą Simonaitytę), „Žodi, nekrisk ant akmens“ (apie Martyną Mažvydą), „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“ (apie Abraomą Kulvietį), „Karūna žalčių karaliui“ (istorinių pasakojimų knyga apie Lietuvą nuo seniausių laikų iki žemaičių krikšto 1413 metais) autore Edita Barauskiene.

Natūralu, kad išvydus tokio formato ir apimties knygą „Karūna žalčių karaliui“ trumpam prarandi amą ir mintyse kyla abejonė: „Ar užteks jėgų ir valios ją perskaityti?..“  Kilusias abejones išsklaidė pati autorė, nuraminusi, kad visiškai nebūtina knygą skaityti visą ir iš karto, galima tiesiog skaityti atskirus istorinius pasakojimus: apie kuršius, prūsus ar žemaičių krikštą.

Lituanistė V.Šimkuvienė sakė, kad knygos „Karūna žalčių karaliui“ istoriniai pasakojimai nuo istorijos veikalų skiriasi gyvais emocingais pasakojimais, kupinais vaizdingų palyginimų ir metaforų, o istorijos spragos sumaniai užpildomos fantazija. Tai skaitytojui leidžia be didelių fizinių pastangų įveikti tuos 500 su trupučiu puslapių.

Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Ona Pintverienė viešnią pasveikino kūrybinio įvertinimo proga – už knygą „Karūna žalčių karaliui“ E.Barauskienė pripažinta J.Marcinkevičiaus literatūrinės premijos laureate. Ji džiaugėsi, kad rašytojai gyvais ir įdomiais pasakojimais pavyko priartinti istoriją prie šių dienų, o vaizdžia kalba papasakoti visą mūsų protėvių baltų istorinę kelionę. Ta kelionė truko nuo pirmųjų, dar taikiųjų misionierių Adalberto ir Brunono misijų ketinant apkrikštyti prie Baltijos gyvenančias pagonių gentis, perbėgant ištisus šimtmečius trukusią kruviną Lietuvos krikšto istoriją, Lietuvos valdovų Mindaugo, Gedimino, Kęstučio, Jogailos, Vytauto darbus, jų požiūrį į krikščionybę, galiausiai pasibaigė pergale Žalgirio laukuose ir žemaičių krikštu 1413 metais.

Pasiklausę „Saulės“ gimnazijos gitaristų koncerto, su knygos sutiktuvių organizatorėmis „Saulės“ gimnazijos bibliotekininke R.Šarkiene, Švėkšnos filialo bibliotekininke D.Litviniene ir draugijos „Tėviškė“ pirmininke O.Pintveriene bei lituaniste V.Šimkuviene, nupūtę dulkes nuo savųjų Lietuvos istorijos žinių, padėkoję viešniai, dar neskubėjome skirstytis – žvarbą bandėme tirpdyti karšta arbata, saldumynais ir prisiminimais.

spaudos remimo fondas Projektas: „Prie Šyšos krantų: Istorija.“

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.