Suolelis laukė atidengimo
Pats renginys tapo akstinu kalboms ir prisiminimams apie mokyklą, mokytojus, ieškant atsakymo į per amžius menamą mįslę, kas tu, mokytojau, esi? Gal tu iš pasakų, ar iš žvaigždynų, gal tu versmė su džiaugsmu ir viltimi, o gal mažos širdelės atrama… Tikėtina, kad mokytojas visa tai talpina savyje ir kiekvienas mes iš mokyklinių metų turime savo neišdildomus prisiminimus, meilę ir pagarbą saviems, ypatingiems mokytojams.
Pirmoji renginio dalis skirta suolelio „Legendiniams Švėkšnos mokytojams“, pastatyto parke netoli „Saulės“ gimnazijos rūmų, atidengimui. Tiesa, suolelis pastatytas Mokytojų dienos proga, o ceremonija vyko keliom savaitėm vėliau. Pasitelkus mediją, ceremonija nufilmuota ir renginio metu visiems stebint gyvą vaizdą, perskaitytos ilgametės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Ramutės Zagurskienės eilės, dedikuotos visiems į amžinybę išėjusiems mokytojams.
Idėją pastatyti atminimo suolelį pasiūlė draugija „Tėviškė“, įgyvendino Švėkšnos seniūnija, suolelį sukūrė inkakliškis, medžio meistras Rolandas Sūdžius. Muzikinį renginio foną kūrė dreverniškių Virginos ir Vaido duetas, P. Čeliausko poeziją – rubajatus skaitė mokytoja Rasvita Kundrotaitė, renginį vedė ir svečius kalbino šio renginio sumanytoja, draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Violeta Astrauskienė.
Mokytojo gyvenimo mozaika
Švėkšniškiai ir gimnazijos bendruomenė didžiuojasi mokytoju P. A. Čeliausku, visų vadinamu gyvąja miestelio enciklopedija. P. Čeliauskas gimė Surinkiškių kaime, Švėkšnoje baigė gimnaziją, vėliau Vilniaus pedagoginį institutą. 45 metus dirbo matematikos, astronomijos, braižybos mokytoju, iš jų 17 metų – Švėkšnos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Mokytojo Petro iniciatyva prieš kelis dešimtmečius buvo įkurta ir švėkšniškių draugija „Tėviškė“, iki šių dienų sėkmingai plėtojanti kultūrinę-šviečiamąją veiklą Švėkšnoje.
Viename žmoguje telpa tiek daug – pedagogas, esperantininkas, kraštotyrininkas, muziejininkas, vertėjas, redaktorius, publicistas. Už istorinius publicistinius miestelio tyrinėjimus bei publikacijas istoriniais klausimais P. Čeliauskas 1996 m. apdovanotas premija „Sidabrinė nendrė”, 1999 m. nominuotas šv. Jokūbo statulėle Švėkšnoje. Mokytojo kūrybos lobyne – jau 31 knyga, 16 yra išleistų lietuvių kalba, 15 – esperanto kalba arba apie esperanto kalbą ir esperantininkų judėjimą.
Knyga „Mano gyvenimo kelionė. Nuo Švėkšnos iki Didžiosios Kinų sienos“ – tai biografinis pasakojimas, nuo gimimo iki šių dienų, o nugyventa ne tiek ir mažai – 94 metai. Knygą išleido Pasaulio lietuvių centras Kaune, Lietuvos esperantininkų sąjungos rūpesčiu. Knyga 320 puslapių, iliustruota 250 nuotraukų iš įvairių autoriaus gyvenimo etapų.
Įžangoje mokytojas rašo: „Nebuvo mano gyvenime stebuklų, bet jų buvo Lietuvos gyvenime. Mano atmintis dar siekia prieškarinę Nepriklausomą Lietuvą. Teko pergyventi karą ir visą sovietinę epochą, trejus metus praleisti svetimoje kariuomenėje. Teko matyti išsilaisvinančią Lietuvą, o tai jau buvo mano gyvenimo Didysis stebuklas. Džiaugiausi jos pasiekimais, mačiau nusivylusius dėl nesėkmių“.
Sakinys po sakinio, eilutė po eilutės knygoje sudėlioti viso gyvenimo įvykiai. Apie mokytojo gyvenimo mozaiką pakviesti pakalbėti jo auklėtiniai, kolegos, svečiai. Gaila, kad iš 9 į knygos sutiktuves pakviestų asmenų atvyko tik 5, bet jie taip nuoširdžiai ir jausmingai pasakojo savo prisiminimus, kad dažnas klausytojas ir ašarą nubraukė, ir jie patys graudinosi iš jaudulio.
Elvyra Rimkienė, anglų kalbos mokytoja, mokytojo Petro auklėtinė ir kolegė prisiminė savo mokyklinius ir darbo metus, net ir matematikos formules, kurias po šitiek metų puikiai atsimena iki šiol. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rima Poškienė dalinosi savo prisiminimais, dėkojo viso gimnazijos kolektyvo vardu. Monika Žąsytienė, Švėkšnos muziejininkė, didžiavosi turinti patį vyriausią amžiumi draugą Švėkšnoje, kuris ne tik puikus pašnekovas, bet ir istorinių įvykių ir faktų žinovas bei patarėjas. Irena Andrijauskaitė-Barbšienė, buvusi mokinė, kaimynė, pedagogė, Klaipėdos r. sav. Švietimo ir sporto skyriaus specialistė, ir Jūratė Vyšniauskaitė-Bandzienė, taip pat buvusi mokinė, kurios mama mokėsi su knygos autoriumi vienoje klasėje, Šilutės r. sav. specialistė, atstovavusi Savivaldybės vadovus ir nuo jų atvežusi dovanas, prisiminė mokytoją buvus griežtą, bet kartu šmaikštų, mokantį papokštauti.
Renginio pabaigoje žodį tarė pats P. Čeliauskas, pasidžiaugęs gausiu susirinkusiųjų būriu, keletą sakinių išsakęs apie naujausią savo knygą.
Knygos sutiktuvių dalyviai mielai pirko knygas, kantriai laukė autoriaus įrašų, neskubėjo skirstytis ir bendravo prie vaišių stalo, aptardami praeities ir dabarties įvykius.