Švėkšnos neįgalieji pagavo kelionių džiaugsmą

Laimingieji pagauna vasaros artumą glėbyje ir nepamiršta jo, dar laimingesni pagauna keliavimo džiaugsmą, kuris tampa gyvenimo varomąja jėga. Tokių laimingų Švėkšnos sambūriečių tarpe tikrai nemažai. Nei metų našta, nei sveikatos problemos jiems nėra akstinas atsisakyti keliauti. Vieni kitus paragindami, vieni kitiems padėdami, su sambūriečių siela, švelniai visų „mama“ vadinama Ingrita Riteriene, beveik visą Lietuvą per kelerius metus apkeliavo.

Švėkšniškiai susidomėję apžiūrėjo dvarų menes.

Šįkart maršrutas vedė į Kuršėnus – nostalgiškojo „Kuršėnų“ vyniotinio gimtinę, kur šis išskirtinis desertas gaminamas jau pusę amžiaus. Nors panašūs varškės kepiniai gaminami daugelyje miestų, tikrojo „Kuršėnų“ vyniotinio galima paragauti tik čia. Ne tik desertą sambūriečiai ragavo. Pasivaikščiojimą po puodžių miestą pradėjo centrinėje aikštėje, kur stovi paminklas Laurynui Ivinskiui, užsuko į restauruotą Kuršėnų dvarą pasidžiaugti medinės architektūros šedevrais. Į dvaro sodybą teko pėdinti įspūdingu pėsčiųjų tiltu, vienu ilgiausių tokių tiltų Lietuvoje. Keliauninkai aplankė ir į Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, turinčią net 12 altorių, apžiūrėjo Kurtuvėnų parką ir dvaro pastatų ansamblį, Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, kurioje klebonauja švėkšniškio klebono Juliaus Meškausko bendramokslis kunigas Marius Dyglys. Perdavę atvežtus linkėjimus, ekskursantai keletą valandų pabendravo, pabuvojo bažnyčios rūsyje ir buvo paprašyti nuvežti lauktuves Švėkšnos klebonui. Paskutinė kelionės stotelė – Užvenčio dvaras su nepakartojamais pasakojimais apie Šatrijos Raganą, jos kūrybą ir meilę.

Kas toliau? Vasara dar nesibaigė, laukia naujos kelionių kryptys, nauji įspūdžiai ir pažintys.