Švėkšnos senjorai vėl surengė šventę

Senjorai sveksna_3Didžioji dalis švėkšniškių asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ narių – pagyvenę žmonės, aktyviai dalyvaujantys bendruomenės gyvenime. Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga jie suruošė šventę sau ir pakvietė į ją visus norinčius susitikti, pasižmonėti ir konditerinėmis patirtimis tarpusavyje pasidalinti.

Šventė prasidėjo Žemaičių krašto etnokultūros centro dramos mėgėjų kolektyvo „Lamata“ komedija „Nuosis so apgamo“, po to – suneštinės rudens karaliaus Moliūgo vaišės. Organizatoriai iš anksto kvietė kepti, virti, gaminti patiekalus iš moliūgų, kuriais šventės metu būtų galima vaišintis. Ir kokių tik gardumynų ant vaišių stalo nebuvo: moliūgais gardinti blynai, pyragai, troškiniai, džemai, cukatai.
Senjorai sveksna_1
Į šventę atvyko ir senjorus pasveikino klebonas Julius Meškauskas ir rajono politikas, kraštietis Edvardas Jurjonas. Svečiai džiaugėsi veiklia draugija, gebančia ne tik burtis draugėn, kartu švęsti ir keliauti, bet ir savo darbais garsinti Švėkšnos vardą. Senatvė, jeigu žmogus veiklus ir aktyvus, gali išreikšti žmogaus grožį, gebėjimą dalintis patirtimi ir sukaupta išmintimi. Su metais siela ir vidinis grožis skleidžiasi, tai senatvę ir padaro gražią. Svarbu suvokti brandos grožį, kuris nėra vien akims, ausims ar uoslei, jis – žmogaus sielos dalis.

Kokia šventė be muzikos ir dainų? „Švėkšniškių sambūrio“ nariai sukūrė mišrų vokalinį ansamblį ir paruošė nuotaikingą muzikinę programą, kuriai abejingų neliko: vieni kartu dainavo, kiti rankomis susikibę lingavo.

Kartais galvojama, kad senas žmogus – būtinai bambeklis, niekuo nesidomintis, piktas ir nelaimingas. Psichologai prieštarauja ir sako, kad viskas priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo mąstymo. Prielaida argumentuota: senatvėje galėsi užsiimti tik tuo, kuo užsiiminėjai jaunas būdamas. Kitaip sakant, jei nieko nepadarei būdamas jėgų kupinas, sunku tikėtis, kad ką nors nuveiksi tada, kai jėgos pradės sekti. Todėl klysta tie, kas mano, kad sulaukę senatvės galės kažką nuveikti ar užsiimti kuo nors kitu, nei būdami jauni. Jei nieko nepadarei būdamas jaunas, nieko reikšmingo nenuveiksi ir sulaukęs senatvės. Jei jaunas rūpiniesi savo sveikata, sveiku gyvenimo būdu, esi kūrybingas, veiklus, keliauji, sportuoji, mokaisi, rašai, skaitai, tai turės įtakos ir senatvėje. Senstant taip pat galima jaustis laimingu, tereikia savęs paklausti, o kas teikia laimę?..