„Šventinis širdies sindromas“: kas tai?

Besiruošdami Kalėdoms ir Naujųjų sutikimui negalvojame, kad nuo švenčių stalo galime atsidurti ligoninėje. Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad Kalėdų išvakarėse širdies priepuolių rizika padidėja 37 proc., Naujųjų metų dieną – 20 proc. Tą pastebi ir Lietuvos gydytojai: šventiniu laikotarpiu padaugėja į gydymo įstaigas besikreipiančių pacientų, kurie skundžiasi širdies problemomis.

„Per šventes daugiau valgome, mažiau laikomės sveikos mitybos rekomendacijų, vartojame alkoholį, pamirštame išgerti vaistus. Pridėkime mažesnį fizinio aktyvumo ir miego kiekį bei stresą, kurį gali kelti dovanų paieška, susitikimų su artimaisiais ar vaišių stalo planavimas, ir turėsime puokštę rizikos veiksnių, ypač kenksmingų širdies ligomis sergantiems žmonėms“, – sako gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.

Saugių alkoholio dozių nėra

Tai, kas mus atrodo smulkmena, širdžiai, ypač jei ji nėra sveika, gali būti pavojinga. Širdies veiklą, kraujagyslių būklę, kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje neigiamai veikia persivalgymas, daugiau alkoholio, sūresnio, aštresnio maisto. Dėl šių veiksnių gali atsirasti elektrolitų disbalansas, pablogėti širdies nepakankamumu sergančių pacientų būklė.

Šventinė dienotvarkė kelia riziką ir sveikiems žmonėms, jie gali jausti ritmo sutrikimus, ištikti krūtinės anginos priepuoliai ar ūminiai kraujotakos sutrikimai.

Svarbus veiksnys yra dehidratacija ir su ja susijęs elektrolitų disbalansas. Žmonės dažnai neįvertina skysčių trūkumo, kuris atsiranda valgant daugiau sūraus maisto, vartojant alkoholį ir pamirštant gerti vandens. Nepadauginti reikėtų ir kavos, nes alkoholis ir kofeinas gali skatinti dehidrataciją, pulso padidėjimą, kraujospūdžio netolygumus. Kai šventės tęsiasi kelias dienas, svarbu gerti daugiau vandens.

Gydytoja atkreipia dėmesį į vadinamąjį „šventinį širdies sindromą“, pirmą kartą aprašytą 1978 m. Tuomet JAV paskelbto tyrimo rezultatai parodė, kad po Kalėdų ir Naujųjų metų padaugėja hospitalizacijų dėl širdies ritmo sutrikimų, siejamų su alkoholio vartojimu. Širdies ritmo sutrikimas dažnai jaučiamas kaip virpėjimas ar drebėjimas krūtinėje, jį gali lydėti galvos svaigimas, dusulys, nuovargis, krūtinės skausmas. Ilgą laiką negydoma aritmija gali sukelti kraujo krešulių susidarymą, insultą, širdies nepakankamumą.

„Norint išvengti „šventinio širdies sindromo“, efektyviausia yra alkoholio vartojimo kontrolė. Noriu akcentuoti, kad tokio dalyko kaip saugios alkoholio dozės, ypač sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis, nėra, tad tokiems pacientams reikėtų apskritai nevartoti alkoholio. Jei būklė nėra itin rimta, galima simboliškai pakelti taurę vyno“, – teigia gydytoja.

Nepamiršti vaistų

J. Jurgaitytė nurodo ir dar vieną riziką – žmonės gali pamiršti išgerti vaistus, kurie jiems yra paskirti. „Laikytis režimo visuomet paprasčiau tiems, kurie vartoja mažiau vaistų ar politabletes, kuriose yra kelios veikliosios medžiagos, gydančios dvi skirtingas ligas“, – sako kardiologė.

Per šventes itin svarbu nepamiršti vaistų tiems pacientams, kurie serga širdies nepakankamumu ar yra poinfarktinės būklės ir privalo vartoti vaistus kasdien, nes rizikuoja dusulio paūmėjimu, krūtinės skausmais, kitokiais būklės pablogėjimais. Taip pat be pertraukų privaloma vartoti kraują skystinančius vaistus. Vartojat vaistus negalima gerti alkoholio.

Labai svarbu įsiklausyti į savo kūną ir laiku pastebėti požymius, rodančius, kad kažkas negerai. Širdies sutrikimų požymiai paprastai būna panašūs į tuos, kuriuos žmonės gali jausti persivalgę ar skubėdami, pavyzdžiui, dusulys ar skausmai krūtinėje. Jei šie simptomai stiprūs, būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą.

Pagal BNS inf.