„Jei po gerumo grūdą kasdien į širdį dėsiu, supilsiu kalną šviesų. Jo vardas – Gerumas“ – taip adventinę popietę pavadino Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Šylių skyriaus pedagogai, sukvietę į ją ir vaikus, ir jų tėvelius.
Suskambus kalėdinei giesmei ir stebint mokytojų ir vaikų kuriamą advento vainiką, užliejo ramybė. Išvydome, kad nuo kelio, kurį simbolizavo juostelės, prasideda mūsų kelionė link Kalėdų žvaigždė . Išgirdome, kad reikia būti geresniems vieni kitiems, dovanoti šilumą, nes ADVENTAS – tai metas, kada tiesiami bendrystės keliai, atnaujinami nutrūkę, užžėlę, susiaurėję, duobėti ir akmenuoti. Tai šilumos takeliai į širdis, tai simboliai nutrūkusios draugystės, bendravimo, buvimo kartu. ADVENTAS – tai laikas, kurio metu vienas kitam, vienas kitame uždegame mažą žiburėlį, sušildome jo būstą.
Kelio gale vaikai uždegė po mažą žvakelę. Vainiką sudėjo iš eglės šakelių, kurį papuošė kankorėžiais, žaisliukais, obuoliais ir galiausiai vainiką užbaigė tuo, ko vaikai labiausiai laukia – saldainiais. Popietės metu vaikai giedojo giesmes, minė mįsles, žaidė advento žaidimus.
Po popietės visi tėveliai su savo vaikais ir mokytojais susirinkome prie bendro stalo, kur vaišinomės vieni kitų atsineštais Kūčių patiekalais.
Šis renginys mums paliko didžiulį įspūdį.